Kauno apygardos teismas pirmadienį atvertė didžiulio rezonanso sulaukusią „Pravieniškių mafijos“ bylą. Išskirtoje iš pagrindinės, Vilniuje nagrinėjamos bylos, Kaune teisiamas tik vienas asmuo – Edgaras Zapustas. Taip nutiko dėl to, kad jis teisėsaugininkų buvo sulaikytas kiek vėliau už kitus kaltinamuosius.
[galerija kiek=”12″]
Šis teismo posėdis baigėsi itin netikėtai, nes nukentėjusiuoju pripažintas kalinys paneigė, kad jį užpuolė ir sužalojo kiti kaliniai, dalyvavę neformaliųjų zonos vadovų perversme, ir pareiškė, kad daugiau nenori dalyvauti bylos nagrinėjime.
Teisiamas atskirai nuo gaujos
Kaunietis, policininko sūnus E. Zapustas kaltinamas tuo, jog kalėdamas Pravieniškėse priklausė, įtariama, Aido Kupčiūno suburtam nusikalstamam susivienijimui bei dalyvavo susidorojime su tuometiniu zonos lyderio, vėliau laisvėje nušauto Deimanto Bugavičiaus parankiniu Vidmantu Grigaliūnu.
Savotišką perversmą Pravieniškėse rengusi, dėl lyderio pozicijų kovojusi kalinių gauja jį užpulti nusprendė sužinojusi, jog šalia nėra fiziškai stipraus, su „Agurkinių“ grupuotė sieto D. Bugavičiaus.
Specialiai žmogaus sužalojimui skirtais strypais apsiginklavę kaliniai V. Grigaliūną užtiko gulintį lovoje ir surengė egzekuciją.
Šis išpuolis vėliau traktuotas kaip bejėgiškos būklės žmogaus sveikatos sutrikdymas kankinant arba kitaip itin žiauriai.
Kaltę kategoriškai neigia
Prieš teismą stojęs, tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio šalyse už įvairius nusikaltimus teistas E. Zapustas elgėsi gana užtikrintai. Panašu, jog nemažą kriminalinio gyvenimo bagažą sukaupęs kaunietis žinojo, kad jam inkriminuojamus kaltinimus įrodyti teisme gali būti kebloka.
„Ką skaitė, supratau“, – prokurorei baigus skaityti kaltinamąjį aktą ir teismui paklausus, ar šis supranta, kuo yra kaltinamas, sakė teisiamasis.
Teisėjai dar kartą pasiteiravus, ar kaltu prisipažįsta, jis pareiškė: „Visiškai ne“. Kaltinamasis gana emocingai reagavo į klausimą, ar šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sutinka duoti parodymus.
„Man net nėra ką duoti. Ką sakyti, kad čia visiškas briedas. Neturiu ką jums pasakyti. Parodymus duosiu, kai visi bus apklausti“, – sakė E. Zapustas.
Šiai teisiamojo pozicijai pritarė ir jį ginantis advokatas, vienu geriausių baudžiamosios teisės specialistų Kaune vadinamas Ričardas Girdžiušas.
Tikino nebuvęs užpultas, o susižalojęs pats
Šioje byloje nukentėjusiuoju pripažintą V. Grigaliūną nuspręsta apklausti nuotoliniu būdu. Šiuo metu bausmę vis dar atliekantis vyras teismo posėdyje dalyvavo virtualiai, parodymus davė telekonferencijos būdu.
„Mane buvo apklausę Vilniuje, ten esu davęs išsamius parodymus. Dabar viską jau sunkiai atsimenu, praėjo tiek metų“, – sakė V. Grigaliūnas.
Jis teismui pateikė savo versiją apie tai, kas nutiko tą dieną, kai buvo sunkiai sužalotas.
„Tą dieną grįžau iš ilgalaikio pasimatymo su žmona, tai buvo paskutinis pasimatymas, nes skyrėmės, buvo mažas vaikas. Labai išgyvenau, dėl to stipriai išgėriau.
Norėjau paimti telefoną, kuris buvo paslėptas lempoje. Praradau lygsvarą, įkritau į laiptinės šachtą, susižalojau ir patekau į ligoninę“, – pasakojo V. Grigaliūnas.
„Iš kur gavote alkoholio?“, – klausė kaltinimą byloje palaikanti prokurorė Nomeda Urbonavičienė.
V. Grigaliūnas tikino gėręs samagoną, kurio tais laikais gauti pataisos namuose nebūdavo sunku. Kiek tiksliai jo išgėręs, kaltinamasis pasakyti negalėjo, motyvavo tuo, jog nuo įvykio praėjo labai daug laiko.
Neigė net ekspertų išvadas
Jis teisme jis kelis kartus tikino, kad niekas jo nesužalojo. Esą tuo metu nebuvo nei teisiamojo E. Zapusto, nei kitų kalinių.
„Tikrai nebuvo žmonių, nei vienų, nei kitų. Nes slepiant telefoną stengiesi, kad niekas nematytų“, – sakė V. Grigaliūnas.
Teisėjai pasiteiravus, kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, V. Grigaliūnas tikino sakęs tą patį, jog susižalojęs pats, kai ranka siekdamas telefono girtas nukrito.
Priminus, jog byloje esama teismo ekspertų išvadų, jog tokių traumų, kurias patyrė V. Grigaliūnas, neįmanoma patirti ridenantis laiptais, šis suabejojo ekspertų kompetencija. Esą jie galėjo suklysti gavę klaidingus duomenis.
„Aš laiptais nesiridenau, iš antrojo aukšto šachta kritau į pirmąjį“, – tikino nukentėjusysis.
Išsigynė draugystės su D. Bugavičiumi
Duodamas parodymus teismui V. Grigaliūnas laikėsi pozicijos neminėti jokių vardų ar pavardžių. Jis neigė buvus konfliktų su kitais kaliniais, o galiausiai išsigynė net draugystės su buvusiu zonos lyderiu, vėliau laisvėje nužudytu D. Bugavičiumi.
„Nesu piktuoju nei su vienais, nei su kitais. Kitų net nepažįstu, matai žmogų, tačiau su juo nebendrauji, tik pasakai „labas“, – tikino kalinys.
Jis toliau kategoriškai neigė kitų vadinamosios „Pravieniškių mafijos“ narių dalyvavimą jo sužalojime.
Prokurorei paklausus, ar buvo pažįstamas su D. Bugavičiumi, V. Grigaliūnas to nepatvirtino, tikino iš matymo pažinojęs daug kalinių.
Jis itin aptakiai atsakinėjo į klausimą apie nerašytus kalinių įstatymus, jų subkultūrą.
„Nepasakysiu konkrečiai buvo ar nebuvo. Ką galima įvardinti subkultūra, diskutuotinas dalykas. Pavyzdžiui, pas mane vienoki batai, pas kitą – kitokie“, – teisme samprotavo V. Grigaliūnas.
Atvirauti apie kalinių gyvenimo peripetijas nenorėjęs V. Grigaliūnas teismui pateikė prašymą atleisti jį nuo tolimesnio dalyvavimo procese. Teismui šį prašymą patenkinus kitas posėdis numatytas lapkričio pabaigoje, jo metu ketinama apklausti kitus liudininkus.
Šioje byloje bus apklausiami visi nukentėjusieji ir liudytojai, kurie jau yra davę parodymus Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje pagrindinėje „Pravieniškių mafijos“ byloje.
„Pravieniškių mafija“ – daugiau kaip šešerius metus pataisos namuose veikęs itin pavojingas nusikalstamas susivienijimas, kurį sudarė teisėsaugai gerai žinomi organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms priklausantys asmenys. Pagal kriminalinio pasaulio subkultūros elgesio taisykles gyvenantys grupuotės nariai zonoje perėmė valdžią – jiems pakluso ne tik kiti kaliniai, bet ir pataisos namų darbuotojai.
„Šio nusikalstamo susivienijimo vadovai sprendė nuteistųjų neteisėtos veiklos pataisos namuose klausimus: leido arba draudė užsiimti narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekyba, sprendė klausimus dėl fizinių bausmių taikymo bei asmeniškai, ar per kitus nusikalstamo susivienijimo dalyvius bei nuteistuosius, taikė fizines bausmes nuteistiesiems, naudojant metalines lazdas, elektros laidus bei kitus fiziniam asmens žalojimui skirtus įrankius, sprendė tarp nuteistųjų kylančius konfliktus, skirstė nuteistuosius į aukštesnes ar žemesnes grupes, tarp nuteistųjų vadinamas „kastomis“, suteikdami šioms grupėms priskirtiems nuteistiesiems privilegijas dėl geresnių buvimo pataisos namuose sąlygų arba šias sąlygas blogindami, – yra sakęs valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Zdislavas Tuliševskis.
– Iš bausmę atliekančių nuteistųjų kaltinamieji taip pat buvo reikalaujama mokėti pinigines lėšas į bendrą nusikalstamo susivienijimo pinigų fondą.“
Anot prokuroro, Pravieniškių pataisos namuose-atviroje kolonijoje nusikalstamas susivienijimas susiformavo ir veikė nuo 2011 iki 2017 m. – jo veiklą organizavo ir jam vadovavo teisėsaugai gerai žinomi asmenys – aktyvių ir pavojingų organizuotų nusikalstamų grupuočių nariai, už padarytus sunkius nusikaltimus nuteisti ilgos trukmės laisvės atėmimo bausmėmis.
Be to, šie asmenys įtraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklą ir kitus nuteistuosius, gaujos vadovai ir dalyviai tarp bausmę atliekančių nuteistųjų aktyviai propagavo jų pačių nustatytas kriminalinio pasaulio subkultūros elgesio taisykles, kartu visiškai ignoruodami oficialias pataisos namų tvarkos normas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad nusikalstamo susivienijimo dalyviai dėl savanaudiškų paskatų sužalojo kelis nuteistuosius, dar du bejėgiškos būklės nuteistuosius pasikėsino nužudyti, o vieną nuteistąjį nužudė itin žiauriai kankinant.
„Turimi duomenys leidžia manyti, kad siekdami nusikalstamai praturtėti, šio susivienijimo vadovai ir dalyviai organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu pataisos namuose, prievartavo turtą iš kitų nuteistųjų“, – sakė prokuroras.
Jis taip pat pažymėjo, kad „Pravieniškių mafijos“ dalyviai, užsitikrinę neformalų vadovavimą bei įtaką pataisos namuose, organizavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų pristatymą į pataisos namus, o siekdami užsitikrinti sklandų ir nenutrūkstamą narkotinių ir psichotropinių medžiagų tiekimą bei nusikalstamos veikos apsaugą nuo teisėtų pataisos įstaigos administracijos pareigūnų veiksmų, į savo veiklą įtraukė ir Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiąjį specialistą Evaldą Baronėną, kuris kaltinamas dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje ir piktnaudžiavimu tarnyba.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
