Trečiadienio rytą prie Napoleono kalno esančioje aikštelėje vienas po kito stojo ne puikia Nemuno panorama pasigrožėti sumanę kauniečiai. Čia juos kreipė policijos pareigūnai, o aplinkosaugininkai nieko nelaukdami kišo į duslintuvus matavimo prietaisus. Minint Europos judumo savaitę, Kaune surengti reidai, kurių metu matuojamas teršalų kiekis automobilių išmetamosiose dujose.
Surašo protokolą – ir gero kelio
Kauno kelių policijos valdybos vyriausiasis patrulis Povilas Maila „Kas vyksta Kaune“ aiškino, kad šiame jungtiniame reide Aplinkos apsaugos agentūros pareigūnai fiksuoja teršalų kiekį, bendrauja su vairuotojais, o policininkai padeda – stabdo automobilius, tikrina dokumentus pagal Kelių eismo taisykles.
„Aplinkos apsaugos agentūros pareigūnai rašytų protokolus, tačiau iki 11 val. dar neteko surašyti nė vieno. Išmetamųjų dujų dūmingumui arba CO kiekiui viršijus ribines vertes, vairuotojas traukiamas administracinėn atsakomybėn ir jam skiriama bauda“, – kalbėjo P. Maila.
Tiesa, pagrindo taršios transporto priemonės techninės apžiūros naikinimui ir nutempimui, anot patrulio, nėra – teoriškai ji toliau gali dalyvauti eisme.
Per porą valandų neįkliuvo nė vienas
Kaip apie 11 val. „Kas vyksta Kaune“ nurodė Aplinkos apsaugos agentūros vyriausiasis specialistas Rimas Mišeikis, nuo 9 val., kai prasidėjo reidas, patikrinta 15 automobilių.
„Buvo nedidelis tarpas, kai policija negalėjo padėti, tad patikrinimai nutrūko. Pareigūnai turi sustabdyti automobilius, patikrinti dokumentus, mes neturime teisės stabdyti transporto priemonių“, – dėstė R. Mišeikis.
Jo teigimu, kelių automobilių rodmenys buvo ant ribos, bet riba yra riba – jei ji nepasiekiama, tai atsakomybės ir nėra. Dyzelinio variklio su turbina išmetamųjų dujų šviesos absorbcijos koeficientas (m⁻¹) pagal įstatymus negali viršyti 3, o be turbinos – 2,5. „Turbininiam varikliui leidžiamas šiek tiek didesnis dūmingumas“, – pridūrė Aplinkos apsaugos agentūros vyriausiasis specialistas.
Ta perskyra galioja dyzeliniams varikliams, o benzininių agregatų išmetamosiose dujose matuojamas CO kiekis. Minėtiems rodikliams išmatuoti naudojama skirtinga įranga. Sunkiasvorių automobilių aplinkosaugininkai, beje, nematavo – kaip smarkiai teršia aplinką teko pasitikrinti mažesnių krovininių (iki 3,5 t) ir lengvųjų vairuotojams.
Teršalams išmetamosiose dujose viršijus nustatytas ribas, inspektoriai surašo protokolą – šis pažeidimas pagal Administracinių nusižengimų kodekso 307 str. užtraukia baudą nuo 60 iki 300 eurų. Jeigu asmuo per pastaruosius metus nėra baustas, jam skiriama pusė minimalios baudos – 30 eurų. R. Mišeikis minėjo ir įspėjimo galimybę. Reikia pridurti, transporto priemonės techninės apžiūros naikinimas už išmetamųjų dujų taršos pažeidimus teisės aktuose šiuo metu nenumatytas.
Patikrinimai vyks visoje Lietuvoje
Kaip pirmadienį skelbė Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, reidai, kurių metu bus tikrinamas teršalų kiekis automobilių išmetamosiose dujose, vyks ir trečiadienio popietę bei ketvirtadienį.
Rugsėjo 16 d. startavus Europos judumo savaite, jau nuo pirmadienio aplinkosaugininkai pradėjo transporto priemonių išmetamų teršalų matavimo akcijas visoje šalyje. Aplinkos ministerija anksčiau informavo, kad Aplinkos apsaugos departamento, Aplinkos apsaugos agentūros ir policijos pareigūnai iki rugsėjo 20 d. rengs patikrinimus didžiuosiuose miestuose bei priemiesčiuose: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Alytaus regionuose.
Ministerija pažymi, kad transportas – vienas didžiausių oro taršos šaltinių Lietuvoje. Ši problema ypač opi didžiuosiuose šalies miestuose. Aplinkos apsaugos agentūros prognozėmis, iki 2019 m. pabaigos nustatyta kietųjų dalelių norma paros koncentracijai (35 dienos per metus) gali būti viršyta Kaune ir Klaipėdoje.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, transporto priemonių išmetamosios dujos didina riziką susirgti onkologinėmis ir kitomis ligomis. Siekiant saugoti sveikatą ir aplinką, patariama rinktis mažiau taršius automobilius, varomus dujomis, biokuru ar elektra.
