Karinę uniformą į susitikimą su kariais Rukloje apsivilkęs prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog taip nori būti arčiau jų. Šalies vadovas taip pat Valstybės gynimo tarybos sprendimą skolintis 30 mln. eurų nacionalinio saugumo reikmėms, o popiet tęs savo vizitą.
Norėjo priartėti prie karių
„Aš noriu būti visa savo esybe kartu su mūsų kariais ir jeigu aš atvažiuočiau čia pasidabinęs lakuotais batais arba kostiumu ir bandyčiau gauti informaciją būdamas visiškai už tos kariuomenės ribų, vargu, ar tai darytų gerą įspūdį, – žurnalistams antradienį sakė prezidentas. – Noriu būti ir morališkai, ir visomis kitomis prasmėmis integrali mūsų kariuomenės dalis, nes aš esu, nepamirškime šito, vyriausiasis mūsų ginkluotųjų pajėgų vadas.“
G. Nausėda sakė manantis, jog toks sprendimas nenusižengia civilinės karinių pajėgų kontrolės principui. „Man patinka, aš gal net norėčiau ir į darbą eiti, bet galvoju, bus turbūt prastos asociacijos su kai kuriomis kitomis valstybėmis, kuriose vadovai vaikščiodavo apsirengę karinėmis uniformomis, taip kad aš vaikščiosiu kaip civilis žmogus“, – sakė prezidentas.
Uniformą jis sakė apsivilkęs antrą kartą: „vieną kartą jau ją reikėjo pasimatuoti“. Kariuomenės vado atstovas spaudai Tomas Balkus žurnalistams teigė, kad uniformą prezidentas kaip ir kiekvienas karys gavo pasirašęs jos gavimo aktą. Pasak majoro, tokia tvarka galiodavo ir prie ankstesnių prezidentų.
„Prezidentui uniforma išduodama kaip ir visiems kariams, kadangi jis yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, – kalbėjo T. Balkus. Specialiai uniforma siuvama nebuvo, yra daug uniformų dydžių, tinkančių įvairaus ūgio, sudėjimo kariams. Lygiai taip pat prezidentas prisimatavo, kuri tiko, ta ir apsirengė.“
Prezidentas G. Nausėda su uniforma antradienį apsilankė Ruklos karinėje įguloje. Šalies vadovas galvos apdangalo nedėvėjo, o antsiuve buvo Respublikos Prezidento vėliavos ženklas.
Uniformų dėvėjimas Vakarų šalyse kartais kelia diskusijų – kritikai sako, kad šalies vadovai ir politikai neturėtų jų vilkėti, laikydamiesi civilinės demokratinės karinių valstybės institucijų kontrolės principo.
Investicijos į gynybą atsiperka dešimteriopai
Antradienį Lietuvos ir sąjungininkų karius Rukloje lankantis prezidentas taip pat pabrėžė investicijų į gynybą svarbą ir teigė, kad jos duoda dešimteriopą naudą.
„Kai kas kalba apie tuos milijonus, kuriuos mums gali tekti pasiskolinti. Supraskime vieną dalyką: šie milijonai yra labai maži, palyginti su tais milijonais, su tais ištekliais, kuriuos NATO partneriai yra pasirengę mums suteikti, jeigu iškiltų tokia būtinybė“, – žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Jeigu mes savęs neginsime, niekas kitas mūsų negins. Taip kad šie milijonai investuoti duoda dešimteriopą naudą: mumis patiki partneriai, mumis patiki NATO organizacija ir ji tikrai vykdys savo įsipareigojimus prieš mus, jeigu tai būtų reikalinga“, – kalbėjo prezidentas.
Valstybės gynimo taryba (VGT) pirmadienį nusprendė siūlyti valstybei skolintis apie 30 mln. eurų, kad šalis šiemet užtikrintų įsipareigojimus skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai.
Susipažins su karine technika ir gyvenimo sąlygomis
Pasak G. Nausėdos, pirmadienį priimti sprendimai leis užtikrinti kariuomenės pajėgų plėtrą. „Galiu pasidžiaugti, kad vyrauja bendras supratimas, kad šitų išorinių grėsmių akivaizdoje mes turime elgtis labai atsakingai, skirti atitinkamą dėmesį savo krašto apsaugai ir dėl to mes tikrai pasieksime 2 proc. BVP karinių išlaidų lygį šiais metais ir laikysimės numatyto plano didinti šias išlaidas artimiausiais metais“, – kalbėjo prezidentas.
Pasveikinęs karius, prezidentas susitiko su kariuomenės vadais aptarti vystymo ir modernizacijos projektų tęstinumą bei glaudesnio bendradarbiavimo su sąjungininkais užtikrinimą.
Vizito metu prezidentas apžiūrėjo mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ ir Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko infrastruktūrą, karinę techniką.
Vėliau antradienį jis apžiūrės karių gyvenimo sąlygas, kartu pietaus valgykloje. G. Nausėda taip pat susitiks su Vokietijos vadovaujamo NATO priešakinių pajėgų bataliono grupės kariais, stebės taktinio sąveikumo pratybas.
Šiuo metu NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje, kuri yra integruota į brigados „Geležinis Vilkas“ sudėtį, be vokiečių karių taip pat tarnauja Belgijos, Čekijos, Nyderlandų, Norvegijos kariai ir Islandijos atstovas.
