Taip, kaip dauguma lietuvių žino istoriją apie Vilniaus įkūrimą, taip dauguma susimąsto, kai kas nors paklausia apie Kauno mitą. Priežastis to paprasta – jo nėra. Visgi „Kaunas 2022“ kuratoriai užsibrėžė šią situaciją pakeisti: į kauniečių kasdienybę įpinti ne tik mito kūrimą, bet ir Kauno žvėries motyvą, kuris, pasak Ryčio Zemkausko, kūną turėtų įgauti jau itin greitai.
Tikslas – turėti vienijantį pasakojimą
Dar praeitą vasarą, birželio 1-osios naktį startavo unikalus projektas – kaunolegenda.lt interneto puslapis. Būtent šioje platformoje kauniečiai jau daugiau nei metus kuria tai, ko lig toliai Kaunas neturėjo – mitą. Čia galima rasti išgalvotų, mitinių, tikrų istorinių ar su dabartimi susijusių pasakojimų, o jie visi bus sujungti į vieną legendą.
Kaip aiškino „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ (KEKS 2022) kuratorius R. Zemkauskas, ši iniciatyva yra bandymas per pasakojimą rasti vienijančias temas. „Pagrindinė mintis buvo labai paprasta – miestas gali turėti vienijantį pasakojimą: kas mes esame ir kodėl mes esame, kodėl mes nepražuvome, kodėl miestas neišnyko“, – mintis dėliojo jis.
Visgi, žurnalistas ir visuomenininkas neslepia, kad šis užmojis yra labai ilgas procesas, prasidėjęs nuo mitinio Kauno žvėries, kuris taps legendos ir miesto auros dalimi.
Draugiškas, bet negailestingas miesto žvėris
Pasak mitinio žvėries iniciatoriaus R. Zemkausko, būtybė gyvena gelmėse ir saugo Kauną bei jį baudžia, kai šis blogai elgiasi. Kitaip tariant, mitinis padaras ir draugiškas, ir kartais negailestingas.
„Kai sakai „žvėris“, tada tu turi suprasti, kad čia yra keliais lygiais veikianti idėja. Kai mes sakome „žvėris“ vaikams, tai jie nupiešia žvėrį, kaip jie įsivaizduoja, kas jis toks yra, ar ne? Suaugusiam žmogui suprantama, kad tai yra metafora. Žvėris esame mes patys, čia mūsų energija“, – būtybės reikšmes atskleidė „Kaunas 2022“ kuratorius.
Nors ir žinome, kad žvėris turi tik perkeltinę prasmę, R. Zemkausko manymu, gera įsivaizduoti, kad jis, kol miegame, saugo miestą, nors iš tikrųjų saugo mūsų visų padaryti darbai ir mintys.
Nieko nereiškiančios istorijos
Kalbantis su KEKS 2022 kuratoriumi, tapo aišku, kad kauniečių miestas niekada neturėjo išbaigtos istorijos, o tik tam tikrus fragmentus. „Internete galima paskaityti trumpą, trijų sakinių istoriją apie Stumbrą ar Taurą, taip pat pasakojimą, kur žaidžiama tik vardu, kažkokiu Kūnu ir kažkokiais nesuprantamais romėnų palikuonimis. Tačiau šios istorijos nieko nereiškia, jose net meilės temos nėra, nekalbant jau apie patrauklius nuotykius. Ten net transcendencijos jokios nėra, jokio magiško ženklo, būdingo gražiesiems Europos pasakojimams, kuriuos kūrė talentingi žmonės, mylėję savo miestus“, – pasakoja R. Zemkauskas.
Visgi viena istorija atkreipė jo dėmesį – tai pasakojimai apie Kauno karalaitę, kuri yra užkeikta ir gyvena požemiuose. Vadinasi, yra požeminis miestas. „Tai mane labai sužavėjo, aš pagalvojau, kad štai – čia jau gera pradžia. Karalaitė ir žvėris – jie gali būti pora ir gali būti „Gražuolės ir pabaisos“ idėja. Ir mes turime gelmėse tą mitinę būtybę, o kaip ji atrodo, tai čia kiekvienas galim savaip įsivaizduoti“, – žinomos pasakos ir Kauno žvėries sąsajas brėžė idėjos iniciatorius.
Kauno mitas apjungs ir mieste sklandžiusius fragmentus, ir kauniečių pasakojimus, kuriuos kūrybinėse dirbtuvėse visuomenei padėjo rašyti Sandra Bernotaitė ir Indrė Aleksandravičiūtė. Šios istorijos virs vienu mitu, kuris reikš, kad yra požeminis Kaunas, į kurį visi anksčiau ar vėliau pateksime. Ten rasime ir pastatus, kurių nebeliks viršutiniame mieste.
Pasak R. Zemkausko, viskas, kas buvo Kaune, dabar yra požeminiame mieste. Saulėtasis miestas yra tas Kaunas, kuriame dabar gyvename. O su požeminiu mus jungia žvėris, keliaujantis per abu šiuos miestus.
„Su žvėrimi miestas turi sudaryti sutartį, kultūros sostinės metais mes bandysime tą būtybę pažadinti, kad ji pasirodytų, tada mes su ja sudarysime sutartį ir visi išsiskirstysime būdami saugesni, labiau didžiuodamiesi savo miestu ir žvėriška energija savyje. Maždaug taip. Tikėkimės, kad karalaitė jį taip pat mylės“, – pasakoja idėjos iniciatorius.
Žvėrį „žalgirietį“ turėtume išvysti jau labai greitai
Vizija, kaip turėtų atrodyti, ar bent kokiomis savybėmis turėtų pasižymėti žvėris, jau yra realizuojama. Nors iš pradžių, vos pradėjus kalbėti apie būtybę garsiai, ji buvo pristatoma kaip slibinas, ši mintis transformavosi.
R. Zemkauskas atskleidė, kad menininkų buvo paprašyta, jog būtybė mokėtų ir skristi, ir plaukti, turėtų ne tik slibino, bet ir tauro bruožų, o taip pat atspindėtų visas legendas ir fragmentus. „Jis mūsiškis, kaunietis, jis kietas, na, žodžiu, žalgirietis“, – kalbėjo žurnalistas.
Žvėris kūną įgaus labai greitai, kaip pasakoja KEKS 2022 kuratorius, tikimasi, kad susipažinti su juo bus galima lapkritį. Konkursas turi įvykti dabar ir pasibaigti šiais metais, nes laukia dar labai daug darbų: reikia pasakų knygos, skulptūros Nemune, kuri matosi tik tuomet, kai nusėda upės vanduo.
„Jis (žvėris – aut. red.) jau greitai įgaus savo pavidalą, aišku, tai bus vienas iš pavidalų, kažkas galės nupaišyti papildomus pavidalus. Kaip Krokuvos Smokas – Vavelio slibinas, Krokuvoje yra daug skulptūrėlių ir nėra vieno vienintelio pavidalo. Bet mes turėsime Kultūros sostinėje vieną priimtiną pavidalą, o paskui jis dauginsis ir visi žinos, kad tai tas pats žvėris. Ir mes žinosime, kad jei mieste kas bloga atsitinka, kaltas žvėris, o jei gerai… tai nežinau“, – juokdamasis sakė R. Zemkauskas.
Tačiau žurnalistas pabrėžia, jog svarbu suprasti, kad žvėris nėra privalomas ir nebūtinai jį turi mylėti visi. „Tiesiog man atrodo gerai žinoti, kad jis yra, jei kartais man jo prireiks, aš galiu su juo pabendrauti arba apie jį papasakoti, arba išeiti naktį jo ieškoti per lietų. Svarbu suprasti kultūros sostinę tą simbolį kuriant ne tam, kad jis taptų visiems privalomas vienas vienintelis. Bet tam, kad skatintų mūsų kūrybingumą“, – mintis dėstė Kauno mito platformos kuratorius.
Olimpinių žaidynių svarbos renginys
„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ projektas, bent kaip jį apibūdina R. Zemkauskas, yra labai lėtas procesas, į kurį žmonės įtraukiami pamažu. Pasak žurnalisto, lengva sukviesti žmones į koncertą su ryškia užsienio žvaigžde, išleisti apvalią sumą pinigų ir turėti vieną gerą vakarą. Tačiau KEKS 2022 užmojis yra turėti daug gerų vakarų, tad tenka ilgą laiką stengtis pritraukti žmones, siūlyti įdomias veiklas, kurti bendruomenę. Žinoma, kuratorius neslepia, kad 2022 metais bus ir šou, tačiau esmė glūdi kitur.
„Mes labai daug jėgų ir lėšų investuojame į vieną žmogų, į kiekvieną atskirą miestietį, net kartais nejučiomis. Ir aš manau, kad tai yra svarbu, tai yra lėtas procesas. Reikia kantrybės su šituo procesu“, – svarsto projekto atstovas.
Kaip pasakoja R. Zemkauskas, pastangos, kad nenueitų viskas veltui iškovojus teisę būti kultūros sostine, yra labai didelės. Pasak jo, šis projektas svarbus ne tik Kaunui, bet ir visai Lietuvai. „Tai yra olimpinių žaidynių svarbos renginys“, – mastą paaiškino KESK kuratorius.
