1935 m. rugpjūčio 11-17 d. Kaune įvykęs pirmasis Pasaulio lietuvių kongresas atskleidė, kad užsienyje gyvenantys lietuviai aktyviai palaiko tautos vienybės ir susitelkimo idėją bei siekia prisidėti prie Lietuvos gerovės kūrimo.
Pirmąjį Pasaulio lietuvių kongresą organizuoti sugalvojo Draugija užsienio lietuviams remti (pirmininkas – advokatas Rapolas Skipitis). Į išskirtinį renginį laikinojoje sostinėje atvyko 105 delegatai (Argentina, Brazilija, Didžioji Britanija, JAV, Kanada, Latvija, Prancūzija, Urugvajus ir kt.) ir apie 3 tūkst. lietuvių iš viso pasaulio.
Apie įvykį linksmai pasakoja J. Martinaičio karikatūra „Viso pasaulio lietuvių karnavalas“. „In tėvynę seną savo/ Daug svetelių privažiavo,/ Iš šalelių tolimųjų/ Prigužėjo mylimųjų./ Vieni juos skaniai vaišina,/ Siūlo alų, midų, vyną,/ Paskaitas kiti jiems laiko,/ Arba rodo sportą sveiką./ Ten juos in teatrą veda,/ Čia in karišką paradą,/ Aš gi, mylimi tautiečiai,/ Jus in karnavalą kviečiu (…)“, – rašoma karikatūrą išspausdinusiame leidinyje „Trimitas“ (1935 m., nr. 33).
Rugpjūčio 11 d. kongresas pradėtas Šv. Mišiomis arkikatedroje bazilikoje, popiet kongresas atidarytas valstybės teatre, kur kalbą sakė Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona.
Vėliau kongreso dalyviai keliavo į Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį, ten išklausė ministro pirmininko Juozo Tūbelio ir leidinio „Draugas“ redaktoriaus L. Šimučio kalbų, giedojo himną bei padėjo vainiką prie Nežinomo kareivio kapo. Renginio reikšmingumą rodė K. Donelaičio gatvėje išrikiuoti Lietuvos kariuomenės daliniai, Šaulių sąjungos garbės kuopa, trispalvėmis išpuoštos miesto gatvės. Kongreso metu, visą savaitę vyko posėdžiai, juose diskutuota apie Lietuvos ir užsienio lietuvių bendradarbiavimą. Kitomis kongreso dienomis dalyviai kviesti į lietuvių meno parodas M. K. Čiurlionio galerijoje ir Vytauto Didžiojo universitete, baidarių paradą Nemune, karių ir šaulių pasirodymą Aleksoto oro uoste, draugiškas užsienio lietuvių ir Kauno sportininkų rungtynes.
rugpjūčio 11-17 d. / LIMIS nuotr.
Draugija užsienio lietuviams remti (DULR) Kongreso dalyviams organizavo ir išvykas: rugpjūčio 12 d. į muziejus (Vytauto Didžiojo, Pedagoginis, Bažnyčios meno ir kt.), taip pat kvietė apžiūrėti Čiurlionio galeriją, Vytauto parką, „Drobės“ fabriką, „Paramos“ kepyklą, „Pieno centro“ įmones.
Rugpjūčio 13 d. buvo galima dalyvauti ekskursijoje maršrutu: Kaunas-Rumšiškės-Alytus-Varėna- Perloja-Alytus-Birštonas-Prienai-Kaunas. Rugpjūčio 14 d. iš garlaivių prieplaukos keliauta į Zapyškį, Kulautuvą. Rugpjūčio 16 d. išplaukta apžiūrėti Aukštąją Panemunę, Pažaislio vienuolyną, Napoleono kalną. Kitą dieną pakviesta į Botanikos sodą, „Maisto“ bendrovę, Kauno pilį, Marijampolę, Klebiškio žemės ūkio mokyklą ir ūkius. Rugpjūčio 18-19 d. keliauta į Lietuvos pajūrį.
Renginio dalyviai priėmė rezoliuciją: „Viliamės, kad Nepriklausomos Lietuvos vidaus tvarka bus grįsta Lietuvos Konstitucijos dėsniu, jog suvereni valdžia priklauso tautai“. Pasaulio lietuviai aktyviai pasisakė už demokratines vertybes ir palaikė laisvos, demokratiškos valstybės kūrimo procesą.
Kongrese aptarti bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir užsienio lietuvių klausimai, nutarta steigti Pasaulio lietuvių sąjungą (PLS), kuri stiprintų kultūrinius ir ekonominius saitus. Tačiau, demokratinėmis idėjomis paremtai PLS buvo kliudoma, tad dauguma kongreso nutarimų nebuvo įgyvendinti.
Leidinys „Draugas“ (1935 m. rugpjūčio 13 d., nr. 190) pažymėjo Amerikos lietuvių indėlį Lietuvos labui: „Lietuvos vyriausybė ypač karštai sveikino keletą šimtų lietuvių, atvykusių iš Chicago ir kitų Amerikos miestų. Ji gerai žino, kad Amerikos lietuviai milijonus dolerių susiuntė savo gimtiniam kraštui per paskutinius penkiolika metų. (…) Šis viso pasaulio lietuvių suvažiavimas neturi sau panašaus Lietuvos istorijoj.“
Anot istorinės LR prezidentūros, pirmasis Pasaulio lietuvių kongresas buvo vienas svarbiausių žingsnių, siekiant sutelkti po pasaulį išsibarsčiusius lietuvius bei paraginti juos išlaikyti lietuvybę.
Publikacija priklauso portalo „Kas vyksta Kaune“ straipsnių ciklui „Kaunas: laikinosios sostinės atminties metai“. Projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
