Ąžuolyno parke įsikūrusiame restorane „Jėgainė“ susitikome su mitybos mokslininke Lijana Krause. Buvusi kaunietė, Vokietijoje gyvenanti jau daugiau kaip 30 m., dirba su sunkiais ligoniais, konsultuoja sportininkus, pataria sveikiau gyventi nusprendusiems žmonėms. Maisto produktų technologės ir medicininės mitybos patarėjos specialybes turinti L.Krause patarė, kaip sveikai ir sočiai gali pasistiprinti sportuojantys miestiečiai ir kodėl neverta skaičiuoti kalorijų.
[galerija kiek=”8″]
– Kokius svarbiausius mitybos patarimus teikiate savo pacientams?
– Esu išbandžiusi bene visus mitybos metodus, nes mitybos srityje dirbu jau ne vieną dešimtmetį. Pastaraisiais metais siūlau vartoti kuo daugiau žalio maisto, nes tai – geriausia profilaktinė priemonė nuo įvairių ligų. Tačiau aklai
jos griebtis nereikėtų, pavyzdžiui, skrandžio problemų turinčiam žmogui toks staigus raciono pokytis gali dar labiau pakenkti, tad pereiti prie tokio maisto reikėtų palaipsniui. Jeigu racione yra 70–80 proc. žalio, termiškai neapdoroto
maisto, – labai gerai. Valgyti vien tik tokį maistą irgi galima, bet tai šiek tiek sunkiau, kartais norisi šiltos sriubos ar ko kita. Be to, tada reikėtų konkrečių mitybos žinių, kad neimtų trūkti būtinų medžiagų organizme. Tai nėra neįmanoma – juk stengiamės dėl savęs. Vaisių patariu nepadauginti, nes juose daug fruktozės, kuri nėra labai sveika. Valgantiems mėsą rekomenduoju jos skanauti 1–2 kartus per savaitę ir rinktis kokybiškesnę.
– Kaip atremiate skeptikų teiginius, kad mes, žmonės, esame mėsėdžiai iš prigimties?
– Į šį klausimą mokslas dar galutinai neatsakė. Aš pritariu nuomonei, kad nesame mėsėdžiai. Pagal mūsų dantis, sąkandį esame žolėdžiai. Paskutiniame ledynmetyje kai kurios pirmykštės gentys valgė mėsą, bet ne kiaulieną ir ne dešras. Mūsų virškinimo traktas nepritaikytas mėsai virškinti.
Pavyzdžiui, visų mėsėdžių virškinimo traktas yra trumpas, o žolėdžių – ilgas, žmogaus irgi yra ilgas. Virškinant mėsą gaminasi daug puvimo medžiagų, jos turi būti greitai pašalinamos iš organizmo.
– Daug metų dirbote ligoninėse, sveikatingumo centruose. Kokia mityba, jūsų nuomone, efektyviausiai gydo ligas?
– Vegetariškas, netgi veganiškas maistas, žaliavalgystė. Ypač žalios spalvos daržovės, nes jose daug chlorofilo, kuris organizme neutralizuoja rūgštis, pagerėja medžiagų apykaita ir žmonės dėl to jaučiasi geriau. Vakar man skambino pacientė – 10 m. lankėsi pas gydytojus, turėjo bėdų su virškinimo traktu, ypač skrandžiu, ieškojo priežasties ir gydėsi. Pavalgiusi pradėdavo kosėti, krenkšti. Ko tik jai netyrė! Pakeitus mitybą, simptomų nebeliko po mėnesio. Šiais laikais jau yra daug mokslinių darbų, kurie įrodo vegetarizmo, veganizmo ar žaliavalgystės naudą. Patikrinta, kad taip galima išgydyti ir diabetą, ir aterosklerozę.
Didelė dalis visaverčio, žalio maisto mūsų mityboje yra puiki vėžio prevencija ir gydymo metodas. Aišku, būna, kad žmogus ir sveikai maitindamasis suserga vėžiu, šios ligos priežastis yra kompleksinė, gydytojai teigia, kad ji taip pat labai priklauso ir nuo žmogaus psichinės savijautos. Priežasčių gali būti daug: gamtos užterštumas, automobilių
išmetamosios dujos, net miegami čiužiniai ar nauji drabužiai – reikia išskalbti prieš dėvint, nes juose yra ypač daug švino. Gausybė dažų yra sukurta švino pagrindu, šis per odą patenka į kūną.
Jei mūsų gera šalinimo sistema, pašaliname didelę dalį sunkiųjų metalų ar laisvųjų radikalų, bet jei šių medžiagų gauname per daug, taip pat jei organizmas daug energijos sunaudoja blogam maistui virškinti, minėtos medžiagos kaupiasi kūne ir galiausiai pasikeičia ląstelių struktūra. Tai kompleksiniai dalykai. Statistika rodo, kad dabar vėžiu suserga 14 mln. žmonių per metus. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) statistinę prognozę, 2030 m. skaičius padidės dvigubai. Šiuo metu Vokietijoje maždaug kas 4 žmogus suserga vėžiu.
– Nors esate mitybos specialistė, kalbate ir apie kitus, ne mažiau svarbius dalykus. Kokie jie?
– Gyvename ne tik sau, ne tik savanaudiškais tikslais. Egzistuoja ekologija ir etika. Tai labai svarbu, stengiuosi apie tai pasakoti savo pacientams. Jei nori būti sveikas, turi gyventi ir sveikoje aplinkoje, nes viskas yra susiję. Kodėl rekomenduoju nevalgyti mėsos? Ne tik todėl, kad mums patiekiama sergančių gyvulių mėsa, užteršta antibiotikais, net vėžiu sergančių gyvulių mėsa, bet ir todėl, kad reikia rūpintis ekologija. Žemėje šiuo metu yra daugiau gyvulių nei žmonių. Visa Indija ir Kinija pradeda valgyti mėsą, to nebuvo anksčiau. Gyvuliai teršia: jų ekskrementai ir išmetamos dujos orą teršia labiau nei mašinų išskiriamas anglies dvideginis. Nors aš – mitybos patarėja, bet manau, kad psichika yra svarbesnė negu maistas, nes ji nulemia daugiau. Be to, gyvulių auginimo būdai yra brutalūs. Kai mes jų nematome, pastebime tik lėkštėje gulintį kepsnį, viskas gerai, bet reikia išvysti, kokios baisios yra šiuolaikinės masiškai paplitusios gyvulių, skirtų mėsai, laikymo sąlygos.
Pavyzdžiui, Vokietijoje auginamos kiaulės vežamos skersti 600 km, jos patiria stresą, išskiria baimės hormonus, mes vėliau juos suvalgome. Kad mėsos kokybė būtų geresnė, joms duodama raminamųjų vaistų, šiuos mes taip pat suvalgome. Tai plati sfera. Žmogus – ne tik kūnas, bet ir siela, jis turi jausti atsakomybę už kitus ir visą pasaulį. Vėžys ir kitos ligos yra ne tik mitybos, bet ir užterštumo problema. Jei vartosime švarų maistą, bet ignoruosime kitus aspektus, nieko nebus.
– Dauguma šiuolaikinių žmonių yra kamuojami greito gyvenimo tempo, streso. Ar mityba gali padėti tai sumažinti?
„Visa, ką patariu, esu išbandžiusi pati“, – teigė L.Krause.
– Taip, yra daug studijų apie psichologiją, psichines ligas ir mitybą. Prancūzijoje prieš porą metų atliktas mokslinis darbas, tyrinėti autistai vaikai. Pasirodo, tų vaikų žarnyno mikroflora buvo visai kitokia nei sveikų vaikų, jame buvo per daug blogųjų bakterijų. Virškinimo traktą gydant gerosiomis bakterijomis, pagerėjo jų psichologinė būsena.
– Ką patartumėte amžinai skubantiems miestiečiams, kurie ir pusryčiauja, ir pietauja mieste?
– Lietuvoje, kiek pastebėjau, yra panaši problema, kaip ir Vokietijoje: sunku sveikai maitintis kavinėse. Tiems, kurie valgo ne namuose, pusryčiams rekomenduočiau avižinių ar kitokių dribsnių, įvairių sėklų, riešutų, daržovių ir vaisių kokteilį (daržovių turi būti daugiau negu vaisių) ar net salotas – mes pripratę salotų pusryčiams nevalgyti, bet kodėl negalima to daryti?
Aš siūlau rinktis kuo daugiau žalios spalvos daržovių, nes jos mažina rūgščių, kurios skatina uždegimą. Dėl prastos mitybos ir patiriamo streso mes visi organizme turime rūgščių perteklių. Per daug sportuojant taip pat gaminasi pieno rūgštis, ji nėra gerai, todėl ir sportuoti reikėtų saikingai, ypač iš pradžių. Vokietijoje auginamos kiaulės vežamos skersti 600 km, jos patiria stresą, išskiria baimės hormonus, mes vėliau juos suvalgome.
– Ką manote apie kalorijų skaičiavimą?
– Nerekomenduoju to. Dirbau su šia metodika 10 m., bet skaičiuoti neverta, neįdomu. Maistas – ne matematika. Tai pirmiausia skonis, sotumas, geros emocijos, socialinis žmonių bendravimas. Jeigu bandysite valgyti kuo daugiau žalumynų, jums nereikės skaičiuoti kalorijų. Jas skaičiuoti sudėtinga, be to, visą laiką to nedarysi… Žmonės, kurie skaičiuoja kalorijas, dažniausiai būna apkūnūs – tai rodo mano praktika (juokiasi).
– Sportuojantys vyrai po treniruotės neretai bando gauti daugiau baltymų su maistu – užsisako dvigubą porciją vištienos krūtinėlės ar menkės. Baltymai reikalingi raumenynui, tačiau ar tai sveika?
– Po sporto valgyti baltymus yra gerai, bet nerekomenduoju gyvulinės kilmės baltymų. Augaluose jų irgi yra: pupelėse, avižiniuose dribsniuose, riešutuose, ryžiuose. Siūlau rinktis vietos augalus. Pastaruoju metu išpopuliarėjusios bolivinės balandos (kynvos) atkeliavo iš Lotynų Amerikos. Tai prieštarauja ekologijai, nes per pusę pasaulio reikia skraidinti šias kruopas, ten kertami atogrąžų miškai, kad galima būtų jas sėti. Verčiau rinkitės grikius, sorų kruopas – jose yra labai naudingų baltymų, beveik visų amino rūgščių.
O sportuojantiems aš nepatarčiau stengtis ryškinti ar specialiai auginti didelius raumenis. Yra daug pasaulinio masto sportininkų veganų. Nereikia į savo kūną kimšti dirbtinumo. Siekiantys akį traukiančios išvaizdos geria miltelius, bet ar jie padeda sveikatai? Grįžta bumerangu. Labai daug baltymų apkrauna virškinimo sistemą ir inkstus. Sveikai valgant ir saikingai sportuojant galima išpuoselėti gražias kūno linijas. Tikslas – gera savijauta ir sveikas gyvenimo būdas, tokia mano nuomonė.
– Kaip jūs maitinatės?
– Sveikai. Kartais, jei noriu, suvalgau ir kitokio maisto. Bet man nebūna, kad labai užsimanyčiau kokio kepsnio. Kita vertus, jei žmogui norisi, nereikia labai savęs varžyti. Juk vidinis stresas irgi yra nesveikas. Nors aš – mitybos patarėja, bet manau, kad psichika yra svarbesnė negu maistas, nes ji nulemia daugiau. Yra daug psichiškai sveikų žmonių, valgančių nesveiką maistą, ir yra sveikai besimaitinančių žmonių, kurie psichiškai nesveiki. Pastarieji yra didesni ligoniai. Jei labai norisi torto, reikia valgyti. Viskas yra sveika, jei gali lengvai atsisakyti. Nereikia nieko versti, nes aš ir pati nenorėčiau, kad mane kas verstų. Jei nieko nepasiruošiu namuose ir neįsidedu į darbą, valgau nesveikai.
Kai išalkstu, užeinu į pirmą pasitaikiusią kavinukę, nusiperku bandelę ar kruasaną ir tai yra nesveika. Todėl vakare namuose stengiuosi pasidaryti didžiulį dubenį salotų kitai dienai ir įdedu nakčiai į šaldytuvą. Kitą rytą jas pasiimu eidama į darbą. Į salotas dedu produktų, kuriuose gausu baltymų ir kurie teikia sotumo, pavyzdžiui, pupelių, šampinjonų, kanapių, moliūgų sėklų. Nors mityba yra mano specialybė, manau, nereikia iš maisto daryti kulto. Mūsų maistas turi būti kuo paprastesnis, mažiau yra daugiau – tokiu principu vadovaukitės. Maistas gali būti paprastas, pigus, greitai paruošiamas, kuo mažiau apdorotas ir kuo paprastesnis.
„Jėgainėje“ – maisto produktų technologės L.Krause sudarytas meniu
Maisto produktų technologė, mitybos mokslininkė L.Krause žinių apie mitybą sėmėsi Berlyno Humbolto universitete ir universitetinėje Berlyno klinikoje „Charite“. Mokslininkė bendradarbiauja su ligoninėmis, sporto klubais bei restoranais, padeda jiems sudaryti meniu, kurio esminis principas – sveika ir visavertė mityba. Sudarant valgiaraštį restoranui „Jėgainė“, L.Krause buvo svarbu, kad klientai galėtų pasisotinti sveiku, šviežiu maistu, kupinu reikalingų mineralų ir vitaminų.
Atsižvelgus į šalia įsikūrusio sporto klubo svečius, maistas buvo derinamas taip, kad sportininkai gautų visų jiems reikiamų maisto medžiagų, padedančių lavinti kūną ir palaikyti puikią sportinę formą.
