Prieš savaitę paaiškėjus, kad Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui priklausančiame Kačiūniškės dvare Kauno rajone savavališkai nugriauti du valstybės saugomų vertybių sąraše esantys pastatai, Kauno paveldosaugininkai „sudėti ginklų“ neketina – inicijuos tyrimo komisiją, kuri turės įvertinti valstybei padarytą žalą.
Brutalus elgesys – nedažnas
Kaip portalui „Kas vyksta Kaune“ sakė planinį tikrinimą Kačiūniškės dvare atlikusi Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus vyriausioji specialistė Asta Naureckaitė, tikrinimo metu dvaro teritorijoje pasigesta dviejų Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre įrašytų pastatų – tvarto ir svirno. Vietoje vieno iš jų – pastatytas naujas pastatas. Pasak specialistės, šie darbai privalėjo būti suderinti su paveldosaugininkais ir vykdomi pagal suderintą projektą.
Paklausta, ar prisimena iš savo praktikos kokį nors panašaus dydžio brutalų atvejį, kuomet be leidimo ir projekto suniokojamas valstybės saugomas turtas, A. Naureckaitė paminėjo prieš dvejus metus Aukštosios Fredos dvaro sodyboje savavališkai nugriautą dalį pastato – apie šį atvejį plačiai rašyta žiniasklaidoje. Po kilusio ažiotažo, nekilnojamojo turto objektą toje vietoje vystę verslininkai buvo priversti atstatyti iš dalies sugriautą valstybės saugomą objektą bei jiems pavesta atlyginti valstybei padarytą žalą – 11 tūkst. eurų.
„Tikrai ne akmens amžiuje gyvename, manęs niekas neįtikins, kad vertingus pastatus nugriovę žmonės nežinojo, ką daro. Tiek dvaro valdytojas, tiek statytojas yra išprusę žmonės“, – abejones dėl netyčinio elgesio Kačiūniškėse reiškė A. Naureckaitė.
Pasak kitų minėtame patikrinime dalyvavusių liudininkų, statytojo, kuriam ir skirta bauda, kaip fiziniam asmeniui, pradinė versija buvo, kad atvykęs vykdyti darbų, jis jau tų objektų nerado. „Tad kokia yra tikroji tiesa – to jau nebepatikrinsime“, – sakė specialistė.
Naujas pastatas – irgi be projekto
Viso Kačiūniškės dvaro teritorijoje Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre tebėra įrašyti keturi objektai, turintys ir unikalius kodus – tai Kačiūniškės dvaro sodybos fragmentų svirnas (pastatytas naujas pastatas), tvartas (pastarojo nebėra), namas (šiuo metu renovuojamas) ir rūmai (jau renovuoti).
Specialistės teigimu, viešojoje erdvėje V. Matijošaičio teiginiai, kad vietoje seno svirno naujai pastatytas pastatas yra identiškas čia stovėjusiam, ne visai atitinka realybę. „Taip, pastatas atitinka medžiagiškumą, aukštį, išlaikyta stogo konstrukcijos forma, tačiau pastate yra daugiau langų, nes galimai pastatas bus pritaikytas apgyvendinimui“, – spėliojo specialistė.
Kad dėl naujo statinio dvaro teritorijoje nebuvo kreiptasi ir į Kauno rajono savivaldybę, kurios teritorijoje registruotas dvaras, teigė ir kartu su paveldosaugininkais į tikrinimą vykusi savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Rūta Černiauskienė. Pasak jos, visi su dvaro pakeitimais susiję darbai privalėjo būti derinami su Kultūros paveldo departamento Kauno skyriumi, o naujos statybos – ir su rajono savivaldybe.
Pasak R. Černiauskienės, viešojoje erdvėje pasirodę teiginiai neva dvaras buvo visiškai apleistas, o jo pastatai – griūvantys – ne visai atitinka realią situaciją. „Pirkdamas dvaro statinius, savininkas puikiausiai matė jų būklę, žinojo, kad visi išlikę pastatai yra kultūros paveldo objektai, kuriems taikomi specialūs reikalavimai ir kt.“, – teigė R. Černiauskienė.
Tiesa, dvaro pastatų būklę spėta įvertinta dar prieš nugriovimą, tai galimai palengvins ir inicijuojamos komisijos darbą. „Yra gegužės mėnesį atlikto visų pastatų būklės įvertinimas, kuris labai pagelbės vykdant tolimesnį tyrimą. Beje, vietoje aiškinantis situaciją, buvo teigiama, kad nugriauto svirno liekanos yra išvežtos restauravimui, tad sudaryta komisija jų ieškos ir teiks galutines išvadas dėl žalos valstybei įvertinimo”, – sakė A. Naureckaitė.
Juokinga bauda gali keistis
Pasak A. Naureckaitės, už minėtą pažeidimą patikrinimo metu objekto statytojui skirta 300 eurų bauda yra didžiausia galima bauda fiziniam asmeniui. „Tačiau, kai nustatoma turtinė žala, kurią turi padengti turto valdytojas, tai sumos tikrai būna ženkliai didesnės“, – dėl santykinai nedidelės baudos komentavo A. Naureckaitė.
„Būtų juokinga, jei nebūtų graudu, – komentavo ir R. Černiauskienė. – Skamba kaip pasityčiojimas iš visų tų, kurie laikosi įstatymų, tvarkingai prižiūri valstybės saugomą turtą, pakeitimus daro atsižvelgdami į paveldosauginius reikalavimus. Dabar gi siunčiama žinutė, maždaug tokia: naikinkit paveldą, nes baudos tik 300 eurų“.
Yra ir gerų pavyzdžių
Pasak R. Černiauskienės, Kauno rajone yra ir daugiau dvarų, tačiau su tokiu valdytojo požiūriu, kaip nutiko Kačiūniškės dvare, pasak rajono savivaldybės atstovės, susiduriama pirmą kartą. „Liūdna, kad galioja dvigubi standartai, o ypač šiuo atveju, kai valdytojas – verslininkas ir politikas, įtakingas Lietuvoje žmogus“, – sako ji.
Kaip teigiamus pavyzdžius žmonių, kurie su atsidavimu ir intelektu tvarko nuosavybes teise jiems priklausantį valstybės saugomą turtą, R. Černiauskienė geru žodžiu minėjo Babtyno – Žemaitkiemio dvaro valdytoją Mindaugą Šventoraitį, kuriam tikrai nebuvo lengva tvarkyti apleistą dvarą, derinti įvairius projektus, tačiau viskas padaryta be priekaištų. Taip pat ji atkreipia dėmesį ir į Kačerginės miestelyje medinę P. Vaiciuškos vilą atstačiusią jauną šeimą, kurie su didžiuliu atsidavimu ir negailėdami investicijų, atstatė pastatą ir dabar jis yra vienas geriausių pavyzdžių rajone, kaip laikantis LR įstatymų galima sutvarkyti medinį kultūros paveldą.
„Rajono savivaldybė iš pagrindų sutvarkė Raudondvario dvarą – tikrai buvo keliami aukšti reikalavimai jo atstatymui, tvarkybai, kuriuos visus įvykdėme ir žmonės gali džiaugtis puikiu lankytinu objektu“, – sako R. Černiauskienė.
Moters įsitikinimu, norintiems įsigyti ir tvarkyti kultūros paveldo statusą turinčius objektus, nereikėtų galvoti, kad paveldosauga yra kažkoks „baubas“. Pasak jos, neteisingas yra mitas, kad jei paveldas, tai jau ten nieko negalima.
„Kauno rajono savivaldybė visada labai geranoriškai ir padedančiai žiūri į savininkus, ypač tuos, kurie nori tvarkytis, bet ne naikinti, kaip nutiko Kačiūniškės dvaro atveju, kai jo valdytojas tiesiog pasielgė pagal savo supratimą. Kultūros paveldo objektų priežiūra ir saugojimas turėtų būti savaime suprantama pilietinė kiekvieno žmogaus pareiga“, – sako rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja. Jos manymu, viskas priklauso nuo požiūrio ir išsilavinimo, gal net intelekto.
V. Matijošaitis situacijos nekomentavo
Praeitą savaitę Kauno mero patarėjui Tomui Grigalevičiui portalas „Kas vyksta Kaune“ nusiuntė užklausą, adresuotą V. Matijošaičiui, kurioje buvo prašoma pakomentuoti susidariusią situaciją bei jo valdomame dvare įvykdytus pakeitimus.
Tarp kitų pateiktų klausimų, teiravomės ir asmeninės mero nuomonės dėl apleistų, valstybės saugomų pastatų registre esančių statinių tvarkymo, klausėme, galbūt susidūręs su tokia griežta tvarka V. Matijošaitis inicijuos valstybės saugomo turto tvarkymo taisyklių supaprastinimą, nes dažnai paveldosaugos specialistų keliami reikalavimai ir apsunkina, ir išbrangina tokio turto priežiūrą, o tai ne visuomet atitinka verslo ar privačių piliečių interesus.
Anksčiau V. Matijošaitis LRT yra teigęs, kad „pirkdamas tą moterų vienuolyną, vadinamą dvaru, radau jį be stogų, be langų, be durų, be nieko. Dviejų rąstinių namų ir šiai dienai yra tik pamatai, o kitas buvo sugriuvęs, sukrypęs, kurį ir atstatėm“ (aut. pastaba – vieną nugriovė, vietoje kito – pastatė naują).
Per penkias dienas nei V. Matijošaitis, nei jo patarėjai į klausimus neatsakė. Portalo fotografo R. Tenio rugsėjo pradžioje užfiksuotuose kadruose – naujai sutvarkyto Kačiūniškės dvaro pastatų ir aplinkos vaizdai.
