Šeštadienį Nemuno salą užvaldžiusi laisvės dvasia į čia vykusį „Laisvės pikniką. Idėjų festivalį“ priviliojo tūkstančius pozityviai nusiteikusių kauniečių, kurie ne tik smagiai leido laiką, bet ir sėmėsi naujų idėjų, žinių bei patys diskutavo jiems aktualiomis temomis. Viena tokių – Kauno savivaldybės ir mero Visvaldo Matijošaičio miesto valdymo metodai, kurie ne visai atitinka šių laikų demokratijos dvasią ir per rinkimus deklaruotus pažadus.
Projekto „Žinau, ką renku“ organizuotoje diskusijoje „Kaip vykdomi Kauno mero rinkimų pažadai“ mintimis apie V. Matijošaičio valdymo stilių pasidalino politologas, istorikas, humanitarinių mokslų daktaras bei VDU Socialinių mokslų fakulteto dekanas Algis Krupavičius, teigęs, kad nori to ar nenori, bet meras nėra tik ūkvedys – jo pareigybės įpareigoja priimti politinius sprendimus ir imtis už juos atsakomybės, todėl geros daugumos miestiečių savijautos ir gerovės užtikrinimas yra tiesioginė mero pareiga ir funkcija.
Diskusijoje drąsiai apie dabartinės miesto savivaldybės nenorą kalbėtis su miesto bendruomenėmis, įsiklausyti į jų nuomonę pasisakė Kauno bendruomenių centrų asociacijos pirmininkas, buvęs Kauno m. tarybos narys, habilituotas medicinos mokslų daktaras Ramūnas Navickas. Jo teigimu, tokio blogo požiūrio į bendruomenių poreikius niekada nėra buvę Kaune, nebeliko finansavimo bendruomenių veikloms, dar daugiau – iš bendruomenės centrų atimamos patalpos.
Prisiminta, kad birželio 18 d. susivienijusios 18-ka iš 28-ių Kaune veikiančių bendruomenių įteikė Kauno miesto merui Deklaraciją, kurioje reikalaujama skaidrumo ir dialogo su kauniečiais. Pasirašyti tokį dokumentą bendruomenes išprovokavo daugiau nei pusantro mėnesio trukęs bergždžias priėmimo pas merą V. Matijošaitį laukimas. „Atsakymo tebelaukiame“, – ironiškai šyptelėjo R. Navickas, paklaustas, ar miesto vadovybė kažkaip reagavo į šį žmonių kreipimąsi.
Kad panašiai tuščiai tenka laukti atsakingų savivaldybės atstovų atsakymų ir į opozicijos keliamus klausimus neslėpė diskusijoje dalyvavusi Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) atstovė, su šia partija šiemet dalyvavusi rinkimuose į Kauno merus Jurgita Šiugždinienė. Pasak politikės, meras – ūkvedys yra pavojingas tuo, kad dirba kaip UAB vadovas, jam nereikia tartis.
„Bet jei mes kalbama apie demokratišką miesto valdymą, tai visų pirma turime kalbėti apie įsiklausymą į visų miesto gyventojų poreikius ir nuomones bei geriausio sprendimo paieškas – tai yra politiko darbo esmė“, – pabrėžė J. Šiugždinienė.
Politikė taip pat kritikavo miesto vadovą dėl nepakantumo kitai nuomonei, bendruomenių pozicijos ignoravimą, vengimą kalbėtis su oponentais bei atvirų diskusijų trūkumą miesto taryboje.
„Tarybos posėdžiai yra vieši, jų transliacijos prieinamos visuomenei, gaila, kad posėdžiuose nevyksta atvira diskusija apie miestui rūpimus klausimus, o man kaip tarybos narei įdomios ne tik temos, kurias nagrinėju su kolegomis komitetuose, bet ir kiti aktualūs miesto valdymo klausimai, apie kuriuos informacijos trūksta tiek tarybos nariams, tiek visuomenei“, – įsitikinusi J. Šiugždinienė.
„Kauno valdymas pradeda priminti Baltarusiją“, – replikavo R. Navickas.
Apginti Kauno mero vadovavimo metodus ir parodyti šviesiąją Kauno valdymo pusę stojo į diskusiją atvykęs Kauno vicemeras, organizacijos „Vieningas Kaunas“ narys Mantas Jurgutis, nesutikęs su daugumos kalbėjusiųjų pasisakymais. Jis pabrėžė, kad dialogas su bendruomenėmis vyksta, tam net skirti kiekvieno antradienio atsakingų savivaldybės darbuotojų posėdžiai, į kuriuos įvairiais klausimais kviečiami pasisakyti miestiečiai. „Tačiau kai bendruomenių veikla tampa politizuota ir ima trukdyti miesto vystymosi procesams, to negalime leisti“, – sakė jis.
Diskusijos metu ne kartą juokauta, kad greičiausiai bent keliems iš šios diskusijos dalyvių greitu metu bus priklijuota Kauno „paniurėlių“ etiketė, mat būtent taip ar panašiai neseniai savivaldybės paskelbtame „Kauniečio teste“ apibūdinti žmonės turintys kritišką požiūrį į Kaune vykstančius pokyčius.
„Paniurėlis nėra savybė, o greičiau emocija. Aš irgi kartais būnu paniuręs, bet tikrai linkiu, kad Kaune įžvelgtume daugiau pozityvo“, – susirinkusiems linkėjo M. Jurgutis.
Gausiai susirinkę diskusijos klausytojai ne tik atidžiai sekė pašnekovų mintis, bet ir patys aktyviai jungėsi į pokalbį. Viena senyva kaunietė piktinosi, kad Kaune labai daug išmaldos prašančių elgetų. Kita moteris sakė, kad neįmanoma patekti į priėmimą pas merą, o jei jis nepriima – tai kitą atsakingą savivaldybės vadovą. Jauna moteris neįgaliojo vežimėlyje drąsiai kėlė temą, kad Kaune labai daug vietų, į kurias ji negali patekti, todėl gyvenimą Kaune vis dažniau keičia į pajūrį, kur neseniai įsigijo būstą būtent dėl žmonių su negalia poreikiams pritaikytos Palangos miesto infrastruktūros.
Į tai, kad miestas dėmesingas tikrai ne visų Kaune gyvenančių socialinių grupių ir bendruomenių poreikiams Kauno vicemeras M. Jurgutis tik skėsčiojo rankomis. „Norėčiau, kad būtų kaip Skandinavijoje, kur biudžetas perteklinis, lėšų viskam užtenka. Kaune taip nėra, turime priimti sprendimus, kas svarbiau“, – sakė jis. Į klausimą, pagal kokius prioritetus atsirenkama, kuriuos projektus vykdyti, o kurie dar galėtų palaukti, šį kartą atsakyta nebuvo.
Visą „Žinau, ką renku“ diskusiją galite peržiūrėti čia
