Kaunas, kaip ir kiti Europos miestai, nėra išimtis paspirtukų antplūdžiui: miesto gatvėse smarkiai daugėja keleivių, judančių savojo tikslo link elektriniu paspirtuku. Tačiau Europoje paspirtukai tampa rimtu diskusijų taikiniu po sukeltų tragiškų eismo įvykių ir valstybės institucijos pradeda svarstyti iššūkius, kuriuos sukelia šis dar nepakankamai subrendęs ir saugus susisiekimo būdas.
Staigus augimas
Elektra varomi paspirtukai išpopuliarėjo ir tapo masiškai vartojami šimtuose pasaulio miestų. Vien Prancūzijos sostinėje Paryžiuje skaičiuojama virš 15 tūkst. paspirtukų. Statistika rodo, jog ketvirtame pagal dydį Vokietijos mieste Kelne šiais metais paspirtukais naudosis maždaug 40 tūkst. vartotojų.
Paplitimą lėmė daug veiksnių, o visų pirmą – patogumas. Kaip pažymėjo portalas „The Guardian“, elektriniai paspirtukai yra pigesni už automobilį ar taksi, nereikalaują tiek daug fizinių pastangų, kiek dviračiai ir yra patogesni už autobusus. Taip pat, trumpoms kelionėms, pavyzdžiui 1-2 kilometrų – tai pati greičiausia iš visų transporto rūšių. Galiausiai, tai gana ekologiškas būdas keliauti, kuris labai svarbus tiems, kuriems rūpinasi gamtos apsauga.
Trūksta saugumo priemonių
Tačiau žaibiškas šios transporto priemonės išpopuliarėjamas, panašu, pagavo valstybių institucijas tam visiškai nepasiruošusias. Šias transporto priemones gaminančios bendrovės nėra įpareigotos įdiegti papildomas saugos sistemas, išskyrus, savaime suprantama – stabdžių.. Tačiau pastebėta, jog paspirtukų stabdžiai nėra labai veiksmingi, tad dažniausiai pakankamai dideliu greičiu lekiančios priemonės kelia vis didesnį pavojų tiek juo keliaujantiems, tiek kitiems eismo dalyviams, o ypač – pėstiesiems.
Nuo sausio mėnesio, anot BBC, Paryžiuje, Briuselyje, Barselonoje, Stokholme ir Londone elektriniai paspirtukai sukėlė šimtus sužalojimų bei mirtinai sužalojo 11 žmonių. Pastaruoju metu institucijos pradėjo imtis draudimų, kurie turėtų padėti išvengti tokių tragiškų atsitikimų ateityje.
Uždraudė arba apribojo eismą
BBC teigia, jog daugelyje Europos valstybių, kaip Vokietija, Prancūzija ar Austrija, elektriniai paspirtukai nėra apriboti jokias įstatymais.
Išimtis – Jungtinė Karalystė ir Airija, kur šioms susisiekimo priemonės yra draudžiama važinėti ant šaligatvių ar kelių. Vienintelė vieta kur paspirtukai gali važinėtis yra privačiuose sklypuose su savininko leidimu. Nepaisantiems reikalavimų, gresia 300 savarų (apie 325 eurų) bauda.
Panašius draudimus paspirtukams įvedė ir Paryžius. Miestiečiams už važiavimą elektriniu paspirtuku ant šaligatvio gresia bauda iki 135 eurų.
Kitas pavyzdys – Švediją. Čia miesto valdžia visiškai uždraudė visas motorizuotas priemones, įskaitant ir elektrinius paspirtukus, važiuoti dviračių takais, jei jos geba pasiekti didesnį nei 20 km per val. greitį.
Reikalavimai Lietuvoje
Kauno gatvėse smarkiai daugėjo naudojančiųjų elektrinius paspirtukus. Kaip jau rašė portalas „Kas vyksta Kaune“, liepą Kaune atsirado net dvi kompanijos, kurios pasiūlė nuomos paslaugą, norintiems pasinaudoti elektriniais paspirtukais, o tai prisideda prie šios transporto priemonės populiarumo augimo. Kol kas vienintelis Lietuvos miestas, kuris parodė iniciatyvą tam tikrose vietose riboti paspirtukų eismą yra Palanga.
Lietuvoje kelių eismo taisyklės prilygina elektrinius paspirtukus motoriniam dviračiui. Todėl, važiuoti elektriniu paspirtuku leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra tam tinkamų (su asfalto arba betono danga) – kelkraščiu.
Taip pat, važiuodamas važiuojamąja dalimi, vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas. Jei vis dar neaišku, kaip eksploatuoti šią transporto priemonę, peržvelkite Lietuvos kelių policijos tarnyba sukūrė atmintinę. Ją galite rasti apsilankę tarnybos internetiniame puslapyje.
