Per pirmąjį 2019 metų pusmetį Vilniuje sudaryti 846 investicinių butų sandoriai, Kaune – 567, Klaipėdoje – 262. Lyginant su atitinkamu laikotarpiu 2018 metais, investicinių butų sandorių skaičius Kaune padidėjo net 65 procentais.
„Investicinis būstas, tai – toks būstas, kuris įsigyjamas investicijai, o ne gyvenimui. Mes analizuojame tik butus – jei asmuo jau turi gyvenamosios paskirties objektą ir įsigyja pigesnį, tada mes jį priskiriame investicijai“, – trečiadienį spaudos konferencijoje pasakojo Registrų centro duomenų analitikos vadovas Paulius Rudzkis.
Specialistas paaiškino, kad analizei pasirinkti tik trys miestai, nes būtent juose yra didžiausias būtų kiekis.
„Jei Šiaulių regione turi sodybą, galbūt paveldėjęs, ir nusipirkai nedidelį butą Vilniuje, mes jau priskirtume investicijai. Kas jau gali kelti klausimų ir iškreipti skaičius. Kol kas pasirinkta tokia metodika – pirmąjį kartą. Galbūt vėliau plėsime, įdėti daugiau kriterijų ir išplėsti“, – sakė P. Rudzkis.
Jis pasakojo, kad šiuo metu rinkoje yra poreikis tokio pobūdžio analizei.
„Daug kalbama apie įvairų investicinį ar antrinį būstą. Esame su Lietuvos NT asociacija šnekėję, Lietuvos banko ekspertai taip pat domisi tuo. Jaučiame bendrą poreikį“, – kalbėjo jis.
Registrų centro duomenimis, pirmąjį 2019 metų pusmetį Kaune kas ketvirtas (24 proc.) butas įsigytas investicijai. Klaipėdoje butų investicijai sandorių dalis sudarė 17 proc. visų pirmojo pusmečio sandorių, o Vilniuje ši dalis siekė 15 proc.
Kreivė juda žemyn
P. Rudzkis žurnalistams pristatė per pirmąjį 2019 metų pusmetį užfiksuotų nekilnojamojo turto (NT) rinkos, juridinių asmenų ir Lietuvos savivaldybėse gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų skaičių tendencijos.
Teigiama, kad Registrų centras pirmą kartą atliko išsamią registruose sukauptų duomenų analizę ir visuomenei pristatė aktualiausius NT sandorių duomenis, verslo aplinkos tendencijas ir naujų juridinių asmenų steigimo dinamiką, gyventojų skaičiaus pokyčius.
Registrų centro duomenų atvėrimo skyriaus vadovas P. Rudzkis pasakojo, kad šalies NT sandorių rinką toliau į priekį traukia žemės sklypų pardavimai, o metų pradžioje rekordinius augimo tempus demonstravusi butų rinka, panašu, aprimo ir jau antrą mėnesį sandorių skaičiaus kreivė juda žemyn.
„Apie teigiamas verslo steigimo ir plėtros tendencijas byloja stabiliai augantis naujai steigiamų juridinių asmenų skaičius, iš kurio galima išskirti populiarumo neprarandančią mažųjų bendrijų teisinę formą. Šalyje savo gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičius ženkliai nesikeičia, tačiau galima išskirti didmiesčių savivaldybes, kuriose savo gyvenamąją vietą deklaruoja vis daugiau žmonių“, – sakė P. Rudzkis.
Registrų centro duomenimis, visoje Lietuvoje šiemet pirmąjį pusmetį pirkimo-pardavimo sandoriais perleista 62,6 tūkst. NT objektų, arba 5,8 proc. daugiau nei praėjusių metų sausį–birželį (59,2 tūkst.).
Pusę perleistų NT objektų sudarė žemės sklypų sandoriai – šiemet savininkus pakeitė 31,1 tūkst. sklypų, arba 6,6 proc. daugiau nei pernai per pirmąjį pusmetį (29,2 tūkst. sklypų). Vien tik birželio mėnesį perleista 5,1 tūkst. žemės sklypų – 3,5 proc. mažiau nei pernai birželį (5,3 tūkst.) ir 23,5 proc. mažiau nei šių metų gegužę (6,7 tūkst.).
Šių metų pradžioje augusi butų sandorių rinkos kreivė pirmojo pusmečio pabaigoje pakrypo žemyn. Visoje šalyje šiemet savininkus jau pakeitė 17,1 tūkst. butų – 5 proc. daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu metu (16,3 tūkst.). Vien per birželį parduota beveik 2,8 tūkst. butų – 4 proc. mažiau nei praėjusių metų birželį ir 9,5 proc. mažiau nei šių metų gegužę.
Bendros šalies butų sandorių tendencijos atsispindėjo ir šalies didmiesčiuose. Vilniuje, preliminariais duomenimis, pirmąjį pusmetį parduota beveik 5,7 tūkst. butų – 4,3 proc. daugiau nei pernai sausį-birželį, Kaune – 2,4 tūkst. (7,8 proc. daugiau), Klaipėdoje – 1,5 tūkst. (5,3 proc. daugiau), Šiauliuose – 816 (11,6 proc. daugiau), Panevėžyje – 613 (17,2 proc. daugiau).
Vien per birželį sostinėje sandoriais perleista 936 butai – 4 proc. mažiau nei praėjusių metų birželį ir 3,7 proc. mažiau nei šių metų gegužę, Kaune – 442 (atitinkamai 3 proc. daugiau ir 4,2 proc. daugiau), Klaipėdoje – 219 (atitinkamai 16,7 proc. mažiau ir 26,8 proc. mažiau), Šiauliuose – 124 (atitinkamai 1,6 proc. daugiau ir 17,9 proc. mažiau), Panevėžyje – 95 (atitinkamai 8 proc. daugiau ir 6 proc. mažiau).
Šiais metais visoje šalyje taip pat buvo parduota beveik 5,4 tūkst. gyvenamųjų namų – 8,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (4,9 tūkst.), o vien tik birželį – 966 (pernai birželį – 955, šių metų gegužę – 1 117).
Įmonių steigia daugiau
„Juridinių asmenų registrą pirmąjį pusmetį toliau aktyviai pildė nauji juridiniai asmenys – viso įvairių formų juridinių asmenų per šį laikotarpį įsteigta 6,5 tūkst., arba 6 proc. daugiau nei atitinkamą praėjusių metų laikotarpį. Lietuvoje toliau sparčiai daugėjo naujų mažųjų bendrijų – viso įsteigta 2,5 tūkst. – 23 proc. daugiau nei pernai pirmąjį pusmetį, daugėjo naujai steigiamų viešųjų įstaigų bei asociacijų“, – sakė P. Rudzkis.
Viso liepos 1 dieną šalyje buvo įregistruota apie 240 tūkst. juridinių asmenų (3 proc. daugiau nei 2018 metų liepos 1 dieną), tačiau dalis (apie 30 tūkst.) juridinių asmenų yra laikomi neveiksniais, jau daug metų Registrų centrui neteikiančiais jokių duomenų.
Žvelgiant į teisines formas daugiausiai Lietuvoje yra uždarųjų akcinių bendrovių – viso apie 130 tūkst., taip pat populiarios yra mažosios bendrijos (18 tūkst.) ir individualios įmonės (35 tūkst.), tiesa, pastarųjų skaičius kasmet vis mažėja.
Gyventojų šiek tiek sumažėjo
„Stebint gyventojų skaičiaus pokytį matome, kad savo gyvenamąją vietą vienoje iš šalies savivaldybių šiuo metu yra deklaravę 3,03 mln. žmonių. Palyginti su šių metų pradžia, teigiamas savo gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičiaus pokytis fiksuotas trijų šalies didmiesčių ir jų rajonų savivaldybėse, taip pat Šiaulių mieste, Palangoje, Elektrėnuose ir Neringoje.
Registrų centro skelbiamas gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičius dėl taikomų skirtingų metodologijų nesutampa su Statistikos departamento skelbiamu nuolatiniu gyventojų skaičiumi. Pavyzdžiui, į užsienį išvykęs ir ten jau kurį laiką gyvenantis asmuo ne visuomet deklaruoja savo išvykimą“, – pasakojo P. Rudzkis.
Pranešime žiniasklaidai nurodoma, kad Registrų centras yra pirminis duomenų šaltinis, galintis pateikti objektyvią ir aktualią informaciją apie šalies NT tendencijas, verslo aplinką. Tiriant Lietuvos NT rinkos aktyvumą, apibendrinami NT sandorių duomenys, kuriems priskiriamas pirkimas iš fizinių ar juridinių asmenų, varžytynėse, lizingu ar išsimokėtinai ir kt., nepriskiriami – valstybinės žemės pirkimo sandoriai.
Vertindamas būsto rinkos duomenis, Registrų centras skiria būsto objektus į gyvenamuosius pastatus (vieno, dviejų, trijų ir daugiau butų pastatus ir pastatus įvairioms socialinėms grupėms) ir gyvenamąsias patalpas (butus, patalpas įvairioms socialinėms grupėms ir gyvenamąsias patalpas).
Daugiau skaitykite čia.
