Statistika rodo, kad beveik trečdalis visų tragiškai pasibaigusių įvykių Lietuvoje įvyksta pėsčiųjų perėjose. Kaune pėsčiųjų saugumui pasitelkus nestandartinį sprendimą, kaip teigia savivaldybė, per metus sužeistųjų skaičius sumažėjo beveik perpus. To priežastis, anot valdininkų – analogų šalyje neturintys rombo formos įspėjamieji ženklai.
„Pėsčiųjų perėjose per pirmąjį praėjusių metų pusmetį buvo sužeisti 52 kauniečiai. Pradėjus pėsčiųjų perėjas žymėti rombais, šįmet šis skaičius sumažėjo beveik per pusę – iki 28. Iš jų tik 4 nelaimės įvyko rombais pažymėtose perėjose“, – Kauno savivaldybės pranešime spaudai cituojamas savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.
Šią vasarą novatoriškais ženklais bus baigtos žymėti ir likusios nepaženklintos Kauno pėsčiųjų perėjos. Rombo formos ženklai įrengiami iki pėsčiųjų perėjos likus 30 ir 15 metrų. Horizontalusis ženklinimas atkreipia ne tik vairuotojų, bet ir pėsčiųjų dėmesį.
Pėsčiųjų perėjos, nurodo savivaldybė, tapo saugesnės ir dėl modernaus LED apšvietimo. Per pastaruosius keletą metų kryptinis apšvietimas įrengtas daugiau nei 750 pėsčiųjų perėjų.
„Be to, dvylikoje pėsčiųjų perėjų įrengta išmanioji LED signalizacija, informuojanti vairuotojus apie prie perėjos artėjantį pėsčiąjį. Per pirmuosius metus šiose pėsčiųjų perėjose eismo įvykių sumažėjo 5 kartus. Pėsčiųjų perėjose, kertančiose daugiau nei 2 eismo juostas, įrengėme daugiau nei 100 pėsčiųjų saugumo salelių“, – teigė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.
Visgi Lietuvos pėsčiųjų asociacijos prezidentas Silvestras Dikčius „Kas vyksta Kaune“ pateiktame komentare išreiškė apgailestavimą, kad ir Kauno savivaldybė su rombais ant važiuojamosios dalies, ir Vilniaus savivaldybė su perėjų ženklais ryškiame geltoname fone eina keliu, kuris ilgalaikėje perspektyvoje neveikia.
„Pasauliniai tyrimai rodo, kad papildomo dėmesio atkreipimas veikia tik trumpuoju periodu, ilgainiui vairuotojai prie tokio ženklinimo pripranta ir situacija grįžta į pradinę padėtį. Taigi tai trumpalaikė priemonė, kuri iš esmės yra mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas ir rizikavimas jų gyvybėmis bei sveikata“, – kritiškai Kauno valdžios sumanymą vertino S. Dikčius.
Anot jo, naujuoju ženklinimu vairuotojai skatinami ne stebėti kelio ženklus, kas yra jų tiesioginė pareiga, o pratinami prie papildomų perspėjimo sistemų, kurios tarsi dar labiau pateisina nedėmesingumą vairuojant.
„Normaliose pasaulio šalyse eismo dalyvių, taigi ir pėsčiųjų, saugumu rūpinamasi jau gatvės projektavimo stadijoje. O ten, kur gatvės ir perėjos suprojektuotos nesaugiai – jos rekonstruojamos. Reikia tikėtis, kad ir Kauno savivaldybė pagaliau pribręs iš esmės imtis šios problemos, o ne blogai suprojektuotas gatves taisys tokiomis priemonėmis kaip jų susigalvoti „rombai“, – vylėsi Lietuvos pėsčiųjų asociacijos prezidentas.
