„Gyvename laukimu“, – šypteli Kauno automobilių turgaus vadovas Valentinas Naujanis. Įprastai pavasaris būdavo tas laikas, kuomet prekyba naudotais automobiliais pagyvėdavo, tačiau šie metai kitokie – automobiliai stovi neparduoti, o prekeiviai laukia sugrįžtančių ukrainiečiai.
[galerija kiek=”8″]
Laukia naujos valdžios žodžio
Prieš kelias savaites Ukrainos prezidentu buvo išrinktas Volodymyras Zelenskis. Verslininkai laukia, kaip po pokyčių valdžioje keisis Ukrainos muitų sistema.
„Tiek mes, tiek ukrainiečiai gyvena laukime. Laukia, kaip keisis muitai. Laukia, kol baigsis inauguracijos ir kaip viskas keisis. Dabar yra laukimas. Įprastai ir lietuviai pavasarį tapdavo aktyvesni, bet dabar kažkaip nežinau… Gal visi daržuose dirba? Nes turguje ramybė, pirkimas sustojęs“, – sako V. Naujanis.
Skaičius turgaus aikštelėse panašus. Šiuo metu Kauno turgaus aikštėje pirkėjų laukia apie 1200 automobilių. Aplink aikštę esančiose aikštelėse – dar 800.
„Anksčiau būdavo geri laikai. Kai būdavo pirkimas vis veža, veža, perka, perka, o kai sustoja pirkimas, turgus būdavo pilnas automobilių, o mes pinigus rinkdavome. O dabar kažkaip ir mašinų nedaugėja, tiesiog laikosi iš inercijos. Kai sustoja pirkimas, mums, kaip turgaus administracijai, būdavo labai gerai, o kai gerai perka – tai tiesiog ištuštėja turgus“, – pasakoja V. Naujanis.
Tokia tendencija laikosi jau pastaruosius pora metų.
Tiesa, statistika rodo, kad nors ir nežymiai, naudotų automobilių Lietuvoje parduodama vis daugiau. Tarkime, sausį buvo įregistruota kiek daugiau nei 14 tūkst. automobilių. Balandį – jau daugiau nei 16 tūkst.
Internetas prieš turgų
V. Naujanis nemano, kad vis blėstantį turgų populiarumą lėmė internetiniai skelbimai. Iš dalies tai tiesa, nes didžiąją dalį pirkėjų turguose sudaro užsieniečiai. Lietuvių – vos vienas kitas.
Kitas dalykas, kad kone visus automobilius, kurie stovi turguose, galima rasti ir internete, o apžiūrėti – jau turguje.
„Ne, nemanau, kad internetas yra mūsų varžovas. Manau, kad skelbimai dubliuojasi. Žinoma, jei žmogus pardavinėja savo mašiną, tai jis su ir važiuoja, bet jei parduoda verslininkas, tai juk jis nelaikys 5-6 automobilių savo kieme“, – sako V. Naujanis.
Benzinas prieš dyzelį
Pastarųjų metų pasaulinės tendencijos, kad benzinas vis labiau nukonkuruoja dyzelį, ateina ir Lietuvą.
„Pamažu, pamažu, bet ši tendencija jau šiek tiek matoma. Tačiau vis tiek populiariausi išlieka dyzeliai. Juk žmogus skaičiuoja, kad jam teks kiekvieną dieną pilti, o jei daug važiuoji, tai dyzelis vis dar ekonomiškiausias pasirinkimas“, – sako V. Naujanis.
Statistika rodo, kad Lietuvoje šiuo metu įregistruota beveik milijonas dyzelinių automobilių (978215). Benzininiai atsilieka kone tris kartus (335926).
Benziną į dujas iškeitė apie daugiau nei 100 tūkst. vairuotojų (106007).
Elektra ir hibridai šiame kontekste atrodo kukliai – hibridų įregistruota daugiau nei 15 tūkst. (15118), o elektrinių automobilių skaičius perkopė 1000 – tik 1064. Pavyzdžiui, per pirmus šių metų mėnesius iš viso Lietuvoje įregistruoti 127 elektriniai automobiliai (60 naujų + 67 naudoti).
Naudotų automobilių situacija nesikeičia – ir toliau Lietuviai labiausiai mėgsta vokiškas markes, o lyderis „Volkswagen“. Per pirmus šių metų mėnesių VW įregistruota daugiau nei 9 tūkst.
Trečdaliu atsilieka BMW (beveik 6 tūkst.). Toliau rikiuojasi „Opel“ (5393), “Audi” (5216) ir „Toyota” (4499).
Kad lietuviai ir toliau pirmenybę teikia dyzeliams įrodo ir statistika. Pirmą kartą Lietuvoje per pirmus šių metų keturis mėnesius įregistruota daugiau nei 41 tūkst. dyzelių (41112). Tuo tarpu benzininių – tik kiek daugiau nei 14 tūkst. (14227).
Tokia tendencija vyrauja visose Lietuvos savivaldybėse – pagal registracijas dyzeliai maždaug tris kartus lenkia bezininius.
Daugiau skaitykite čia.
