Į Europos Parlamentą kandidatuojanti rinkimų komiteto „Lemiamas šuolis“ komanda turi aiškų ir argumentuotą planą, kaip prisidėti prie šiandieninio Kauno augimo. Judėjimo lyderis, kelių dešimtmečių tarptautinę patirtį sukaupęs ekonomistas Paulius Kunčinas įsitikinęs, kad laikinoji sostinė pajėgi įgyti dar didesnį pagreitį ir ilgainiui tapti vienu iš lyderiaujančių miestų ne tik šalyje, bet ir Europos mastu.
Vietoje šliaužimo – šuolis
„Kaunas man – lyg antrieji namai. Nuo pat mažumės iki paauglystės čia praleistos visos vasaros. Žaliakalnyje gyveno seneliai, Šiaurės prospekte – pusbroliai, kurie veikiau atstojo brolius. Šis miestas mane įkvepia ir motyvuoja. Jei Vilnius atrodo labiau „valstybinis“ miestas, tai Kaune žmonės nuo seno pasižymi verslumu, noru dirbti ir savarankiškai kurti savo gerovę, – kalbėjo P. Kunčinas. – Neslėpsiu, ne taip seniai buvau rimtai sunerimęs dėl miesto ateities. Jis grimzdo į duobę, tačiau dabar aiškiai matome kilimą aukštyn. Neabejoju, kad palanki Europos Sąjungos politika tuos pozityvius Kauno pokyčius gali dar stipriau detonuoti.“
Pašnekovas savo suburtą rinkimų komitetą į Europos Parlamento rinkimus veda su šūkiu „Kai kiti siūlo šliaužti, mes siūlome šuolį!“ Oksfordo universitete filosofiją, politiką ir ekonomiką studijavęs P. Kunčinas 14 metų dirbo „Oxford Business Group“ leidinio redaktoriumi, profesinį pripažinimą pelnė kelis dešimtmečius konsultuodamas Europos ir Azijos šalių vyriausybes bei darbo vietas kuriančius investuotojus 35 valstybėse.
Būtent ši patirtis padėjo jam su komanda kelti tikslus visuomeninio judėjimo „Lemiamas šuolis“ programoje. Vienas kertinių siekių – įgyvendinti pažangos darbotvarkę. Tam P. Kunčinas turi parengęs Europos talentų stabilumo mechanizmą, kuris padėtų apdrausti ir išsaugoti darbo vietas krizės metu ar kitais atvejais.
Naujos idėjos dėl migracijos
„Nesu migracijos priešininkas ir noriu, kad žmonės turėtų galimybes svetur įgyti vertingos patirties, tačiau turime dėti visas pastangas, kad jie norėtų sugrįžti. Dabar, netekę darbo, daugelis iškart ima svarstyti apie išvykimą, nepuoselėja vilčių sulaukti gerų pasiūlymų iš Darbo biržos, o verčiau ieško keliskart didesnio atlygio užsienyje. Jei valstybė subsidijuoja ūkininkų patiriamus nuostolius dėl prasto derliaus, kodėl negalime tokiu principu padėti ir sunkumus patiriančiam verslui, kad jis galėtų toliau veikti išsaugodamas darbo vietas? Tai iškart prisidėtų prie emigracijos stabdymo“, – tvirtino P. Kunčinas.
Pašnekovas ragina pripažinti, kad Europoje veikia viena, itin mobili darbo rinka, kuri iki šiol labai iškraipyta dėl skirtingo darbo užmokesčio. Be to, vyksta nuolatinė talentų „medžioklė“, viliojant aukšto lygio darbuotojus dirbti kitose šalyse. P. Kunčinas sako, kad bendru ES narių sutarimu čia galima pasiekti teigiamų permainų.
„Mūsų valstybė neturi kryptingos politikos ir vis dar toleruoja tą faktą, kad skandinavai ar kitos valstybės išgaudo geriausius specialistus, siūlydamos socialinę gerovę bei patrauklų atlyginimą. Iki šiol nieko nepadaryta, kad tai sustabdytume. Apskritai Lietuvoje nėra tikslios krypties, kur link einame, o be aiškaus tikslo tai tėra trypčiojimas vietoje. Europines Sanglaudos fondų lėšas vis dar kišame į trinkeles į asfaltą, nors jau seniai laikas investuoti į pačius žmones. Antraip nebelieka, kam tais išgrįstais takais vaikščioti, tuštėja miestai, nyksta bendruomenė“, – opiausias šių dienų problemas įvardijo P. Kunčinas.
Medicinos ir technologijų sinergija
Pristatydamas ambicingą planą, ekonomistas vardija su Kaunu susijusius konkrečius pasiūlymus, kiekvieną jų pagrįsdamas argumentais: „Kaunas turi gilias tradicijas sveikatos moksluose, ypač – veterinarijoje. Pats esu dalyvavęs delegacijose pristatant šią sritį Šri Lankoje, Malaizijoje, Indonezijoje ir mačiau, su kokiu susidomėjimu azijiečiai priėmė tą informaciją. Greta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto turime Kauno technologijų universitetą. Tai inžinerija, informacinės technologijos. Šiandien visiems akivaizdu, kad ateitis priklauso tiems, kurie atras sinergiją, apjungiančią visas šias sritis.“
P. Kunčinas taip pat išskyrė geografinę Kauno padėtį šalies ir visos Europos mastu. Anot jo, su tuo susijęs ir pastaruoju metu vis intensyvesnis stambių užsienio investuotojų atėjimas į Laisvąją ekonominę zoną (LEZ) Kauno pakraštyje. Tačiau greta to pašnekovas siūlo labiau įgalinti Kauno oro uostą, kuris galėtų tapti strategiškai svarbiu logistikos centru.
„Mums ypač svarbu, kad teigiamą pagreitį įgijęs Kaunas ir toliau važiuotų vis didesniu tempu, nes tai nėra vien tik miestas. Nuo Kauno priklauso aplinkinių miestų, viso regiono ekonomika. Jis drauge su Vilniumi gerina šalies ekonominį klimatą, todėl privalome užtikrinti, kad ši kelionė būtų maksimaliai rezultatyvi. Turime nestabčioti vietoje, bet auginti savo potencialą ten, kur yra akivaizdi aukšta pridėtinė vertė“, – pabrėžė kandidatas į Europos Parlamento narius.
Čia jis mato Kauną, kaip teigiamą pavyzdį. Daugėjant čia besikuriančių jaunų šeimų, kandidatas į Europarlamentą siūlo skatinti vietos verslą augti, pasitelkiant ES fondų finansinę paramą. Anot jo, Kaune yra užtektinai erdvės ne tik pramoniniam LEZ‘ui, bet ir technologiniam, kur įsikurtų fintecho, medicinos įrangos ir kitų sričių startuolių centrai. Tai esą dar labiau didintų miesto patrauklumą jauniems žmonėms, o Kaunas, net ir nebūdamas šalies sostine, ilgainiui taptų tikru europiniu pažangos miestu, lygiuodamasis į Frankfurtą, Antverpeną bei kitus Vakarų Europos miestus.
Politinė reklama bus apmokėta iš „Lemiamas šuolis” rinkimų sąskaitos. Užs. Nr. 2019/05/08 –PK/LŠ
