Beveik 6 iš 10 Lietuvos gyventojų save laiko viduriniosios klasės atstovais, atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta šalies gyventojų nuomonės apklausa. Nepaisant to, šių gyventojų netenkina jų gaunamos pajamos − jie pageidautų vidutiniškai 60 proc. didesnių pajamų.
„Augančios pajamos ir gerėjantys finansiniai lūkesčiai turi įtakos tam, kad vis didesnė dalis šalies gyventojų priskiria save viduriniajai visuomenės klasei. Mūsų apklausos rezultatai rodo, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų save laiko šios klasės atstovais, ketvirtadalis save priskiria žemesniajai vidurinei, o 8 proc. – aukštesnei viduriniajai klasėms. Galima pastebėti, kad vidurinei klasei save dažniau priskiria 25-46 metų respondentai“, – sako J. Cvilikienė.
Brangesniems daiktams turi taupyti
Pasak J. Cvilikienės, nors vidurinioji klasė apibrėžiama nevienodai, bene labiausiai paplitęs supratimas, kad tai yra ta gyventojų dalis, kuri be didelių sunkumų gali patenkinti savo būtinąsias reikmes. Be to, šie gyventojai kas mėnesį gali atsidėti pinigų taupymui, investavimui ar dalį jų skirti vartojimui.
„Beveik 90 proc. viduriniajai klasei save priskiriančių respondentų teigia, kad jiems visiškai pakanka pinigų svarbiausiems poreikiams. Tačiau norėdami įsigyti brangesnį pirkinį du trečdaliai viduriniosios klasės atstovų teigia turintys taupyti“, − tyrimo rezultatus komentuoja banko Finansų instituto vadovė.
Paklausti, kam skirtų gavę 10 tūkst. eurų netikėtų pajamų, pavyzdžiui, palikimą, didesnioji dalis (25 proc.) juos išleistų būsto atnaujinimui. Investavimui ar kelionėms netikėtai gautas pajamas panaudotų po 15 proc. apklaustųjų, kiti jas skirtų taupymui ar automobilio įsigijimui.
„Net ir laikydami save viduriniosios klasės atstovais, šalies gyventojai nėra patenkinti savo pajamomis ir tikėtųsi, kad jos ateityje didės bent 60 proc. Tuo tarpu mažesnes pajamas gaunantys gyventojai norėtų daugiau nei 90 proc. didesnių pajamų. Įdomu tai, kad ir daugiausiai uždirbantys šalies gyventojai tikisi didesnio nei 50 proc. pajamų didėjimo“, − sako „Swedbank“ atstovė.
Dauguma kaupia finansines atsargas senatvei
J. Cvilikienė pastebi, kad viduriniosios klasės atstovai yra linkę galvoti ne tik apie savo dabartinę finansinę situaciją, tačiau ir apie ateities iššūkius, todėl kaupia senatvei ar papildomoms reikmėms.
Remiantis tyrimo rezultatais, daugiau nei pusė (57 proc.) viduriniajai klasei save priskiriančių gyventojų nurodo ėmęsi priemonių kaupti finansines atsargas senatvei.
„Populiariausias kaupimo senatvei būdas yra tokios specializuotos taupymo priemonės, kaip II ar III pakopos pensijų fondai ir investicinis gyvybės draudimas. Jas renkasi 48 proc. senatvei kaupiančiųjų gyventojų. Kiti viduriniosios klasės kaupimo ir investavimo pasirinkimai − taupyti grynaisiais ar banke, investuoti į nekilnojamąjį turtą ir vertybinius popierius“, − komentuoja J. Cvilikienė.
Kiek uždirba Lietuvos vidurinioji klasė?
Pagal Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) apibrėžimą, viduriniajai klasei priskiriami gyventojai, gaunantys nuo 75 proc. iki 200 proc. vidutinių (medianos) šalies pajamų.
Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, Lietuvoje šiuo metu tai yra tokie gyventojai, kurie prieš mokesčius uždirba nuo 760 iki 2028 eurų.
„Remiantis EBPO apibrėžimu, Lietuvos viduriniajai klasei galima priskirti 59 proc. Lietuvos gyventojų. Įdomu tai, kad tai yra beveik lygiai tiek pat, kiek šiuo metu lietuvių patys save priskiria viduriniajai klasei. Tai leidžia suprasti, kad lietuviai savo pajamas ir galimybes vertina gana objektyviai ir atotrūkio tarp įsivaizdavimo ir realaus vertinimo nėra“, − sako N. Mačiulis.
Kaip jaučiasi ir ką veikia vidurinioji klasė?
Vis tik ekonomistas atkreipia dėmesį, kad tikrai ne visi Lietuvos viduriniosios klasės atstovai jaučiasi gerai. „Eurobarometer“ duomenimis, Lietuvoje 79 proc. viduriniosios klasės atstovų yra patenkinti savo gyvenimu, kai, pavyzdžiui, Estijoje, tokių gyventojų yra net 93 procentai. Be to, tik 61 proc. šios klasės atstovų Lietuvoje yra visiškai patenkinti savo darbu.
N. Mačiulis pabrėžia, kad viduriniąją klasę apibūdina ne tik pajamos ir turimas turtas, bet ir gyvenimo būdas.
„Lietuvoje tik 30 proc. gyventojų turi sukaupę daugiau nei 2000 eurų finansinio turto, tačiau didelė dalis gyventojų lankosi kultūros renginiuose, daugiau nei trečdalis pernai atostogavo užsienyje. Deja, pagal fizinį aktyvumą, kuris yra būdingesnis viduriniajai klasei, išsiskiriame blogąja prasme. 39 proc. viduriniosios klasės atstovų Lietuvoje visai nesportuoja, kai palyginimui Švedijoje nesportuojančių yra tik 15 procentų. Panašu, kad neretai Lietuvos viduriniajai klasei ne tik trūksta pinigų ir laisvo laiko, bet ir kitokio požiūrio bei prioritetų“, − apibendrina N. Mačiulis.
