Kultūros ministerija pirmadienį pranešė, kad Kauno centrinio pašto rūmai paskelbti valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Šis statusas ateityje leis Kauno centriniam paštui suteikti kultūros paminklo statusą, o tai užtikrintų, kad pastatas išliks atviras visuomenei.
„Nacionalinės reikšmės kultūros paveldo apsauga ir jo išsaugojimas yra vienas valstybės prioritetų, o pastarieji įvykiai pasaulyje itin aktualizuoja kultūros paveldo reikšmę ir apsaugą. Visuomenei turėtų būti sudarytos sąlygos pažinti ir naudotis kultūros paveldu, nes jis padeda išsaugoti mūsų istorinę atmintį“, – pranešime sako kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.
1932 metais atidarytas garsaus architekto Felikso Vizbaro projektuotas Kauno centrinis paštas yra vienas svarbiausių tarpukario valstybės reprezentacinių ir modernizmo statinių. Jis reikšmingas architektūriniu, inžineriniu ir istoriniu pobūdžiu, tapęs vienu ryškiausių architektūrinių laikinosios sostinės akcentų.
2015 metais Europos Komisija Kauno modernizmo statiniams, tarp jų ir centriniam paštui, suteikė Europos paveldo ženklą. Siekiama, kad Kauno modernizmo architektūra būtų įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Kauno centrinio pašto pastato likimu susirūpinta, kai sausio viduryje čia įvyko vandentiekio avarija, dėl jos buvo užlieta dalis patalpų. Vėliau pašto sienos dar kartą sudrėko testuojant vandentiekio sistemą ir ieškant daugiau gedimų.
Kilus pasipiktinimui dėl netinkamai prižiūrimo išskirtinės architektūros pastato, Lietuvos paštas siūlė Kauno centrinio pašto rūmus parduoti, tačiau dalis kauniečių tam prieštaravo, ragindami valstybę susirūpinti nacionaliniu lygmeniu svarbiu objektu ir pasirūpinti jo atgaivinimu.
Reaguodamas į tai, premjeras Saulius Skvernelis vasario viduryje pavedė ministerijoms pateikti siūlymus Turto bankui dėl ministerijų ir valdymo srities institucijų administracinių patalpų poreikio Kauno mieste, kartu įvertinant galimybes optimizuoti šiuo metu naudojamą nekilnojamąjį turtą.
