Naujų idėjų generavimas, nestandartinis mąstymas, gebėjimas išsilaisvinti iš stereotipų, netikėtų originalių sprendimų ieškojimas ir radimas – su kūrybiškumu susiję procesai. Rodos, šis žodis linksniuojamas kiekvieną dieną, bet kartu jis sunkiai apčiuopiamas, yra visų geidžiamas įgūdis, bet nelengvai prisijaukinamas. Būtent kūrybiškumui, jo ugdymui ir praktiniam idėjų realizavimui Kauno kolegijoje vykusioje Tarptautinėje savaitėje buvo skirtas ypatingas dėmesys.
Daugiau nei dvidešimt pasaulio šalių sujungė kūrybingumo tema
Pavasaris Kauno kolegijoje prasideda tarptautinės savaitės renginiais – vienuoliktąjį kartą vyko tarptautinė savaitė, kurios tema šiemet buvo „From Idea to Product“. Kolegijos erdvėse šurmuliavo iš 24 užsienio šalių atvykę daugiau nei 70 svečių, kurie pirmiausia buvo supažindinti su kūrybiškumo atskleidimu Kauno kolegijoje. Meno darbų parodos, projektų su verslo pasauliu įgyvendinimas kuriant realius produktus, socialinės iniciatyvos, išmanūs technologinių sistemų sprendimai buvo vieni iš demonstruotų aukštojoje mokykloje realizuotų darbų pavyzdžių.
„Kauno kolegijoje vykdomos praktiškos studijos. Studentai ir dėstytojai bendradarbiauja ir generuodami idėjas, ir kurdami bendrus projektus, o matomi rezultatai nėra paslepiami stalčiuje – jie būna naudingi visuomenei, verslui“, – kūrybiškumo ir praktiškumo sąsają įžvelgė Kauno kolegijos Tarptautinių ryšių skyriaus vadovė Jolanta Valiaugienė.
Paskendus dideliame informacijos sraute ir įnikus į pasyvų stebėjimą provokuojančius televizorių, telefonų, kompiuterių ekranus, kūrybiškumą reikia nuolat lavinti ir stengtis išsilaisvinti iš jį ribojančių masinio vienodumo gniaužtų. Tema apie kūrybiškumo išlaisvinimą buvo gvildenta Tomo Ramanausko vedamame seminare, kurio metu įgytos žinios išbandytos praktinėse dirbtuvėse.
Jautrumas pasauliui prarandamas su laiku
Komunikacijos, kūrybingumo ir reklamos specialistas Tomas Ramanauskas teigia, kad jautrumas pasauliui yra įgimtas, tačiau jį atskleisti reikia tam tikrų sąlygų, o jei jų nėra, tas jautrumas nuslopinamas. Kita vertus, kūrybingi yra visi, tačiau netreniruojamas kūrybiškumas slopsta, todėl jį reikia lavinti. „Ar galima nubėgti 3 kilometrus nesitreniravus? Taip, galima, bet sunkiai ir rezultatas nedžiugins. Tas pats su kūrybingumu – jei treniruojiesi labai dažnai ar net kiekvieną dieną, tavo kūrybingumo raumuo nebus suglebęs“, – sporto analogiją kūrybingumo lavinimo svarbai paaiškinti pasitelkia specialistas.
Kūrybiškas žmogus išsiskiria tuo, kad nebijo nepatogių situacijų. „Jei tau užduoda nepatogų klausimą ir tu nesudvejojęs išdrįsti į jį ieškoti atsakymo, gali vadintis kūrybišku žmogumi. Nors atsakymo nežinai, be to, tikriausiai jo nežino niekas šitam pasauly, tu nepasimeti ir nepasislepi, o galvoji, kaip klausimą ar situaciją išspręsti“, – svarbiausią kūrybiško žmogaus bruožą įvardija T. Ramanauskas ir priduria, kad kūrybiškam žmogui tokie iššūkiai patinka.
Konferencijoje – realūs pavyzdžiai iš praktikos
Moksle ir versle gebėti reaguoti į besikeičiantį pasaulį, nuolat tobulėjančias technologijas taip pat yra kūrybinis procesas. Jau penktąjį kartą vykusiose tarptautinėje konferencijoje „Innovative (Eco)Technology, Entrepreneurship and Regional Development“ (IECOTERD) įžvalgomis ir gerosiomis patirtimis dalijosi specialistai iš viso pasaulio.
Iš viso konferencijoje būta daugiau nei 160 dalyvių. Profesionalai iš įvairių užsienio šalių (Baltarusijos, Belgijos, Latvijos, Lenkijos, Nyderlandų, Vokietijos, Ukrainos ir kt.) gvildeno bioekonomikos, agroinovacijų, e. verslo sektoriaus plėtros ir kitus panašius klausimus.
„Šios konferencijos tikslas – skatinti diskusiją apie naujausias technologijas ir jų pritaikymo versle bei pramonėje galimybes, įvertinant tiek atsiveriančias veiklos perspektyvas, tiek rizikos veiksnius. Ypač akcentuojami darnaus vystymosi, ekologijos, saugios aplinkos kūrimo ir sveikos gyvensenos aspektai. Tai puiki galimybė į visuomenės problemas pažvelgti tarpdisciplininiu aspektu“, – konferencijos aktualumą pabrėžia Kauno kolegijos Technologijų fakulteto prodekanė, viena iš konferencijos organizatorių dr. Irma Spūdytė.
Plenarinė sesija pradėta strateginio valdymo eksperto, Kauno technologijos universiteto profesoriaus habil. dr. Roberto Jucevičiaus pranešimu apie sumanaus regiono vystymą. „Jei turi žinių nereiškia, kad esi sumanus. Neužtenka tik žinoti – reikia suvokti, kaip tas žinias panaudoti. Būti sumaniam reiškia būti intelektualiam, lanksčiam, novatoriškam, nuolat besimokančiam, gebančiam kurti tinklus“, – sumanumo sąvoką atskleidė profesorius.
Martynas Pilkis, LR finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento vyriausiasis specialistas, skaitė pranešimą apie vieną inovatyvių ir sparčiausiai plėtojamų sektorių pasaulyje – finansines technologijas (FINTECH), ir atskleidė jų taikymo Lietuvoje rezultatus ir galimybes.
Remdamasis Kauno pavyzdžiu, Tadas Stankevičius, VšĮ „Kaunas IN“ verslo skyriaus vadovas, vykdantis direktoriaus funkcijas, akcentavo inovacijų panaudojimą ir reikšmę regionui vystytis. Apžvelgus Kaune taikytas modernias priemones ir pasiektus rezultatus atskleista, kad inovacijos gali padėti spręsti daugelį miesto iššūkių, tarp jų – ir tiesioginės demokratijos. Pavyzdžiui, kauniečiai galėjo patys balsuoti ir nuspręsti, kurioje miesto vietoje turėtų atsirasi Vyčio skulptūra.
Mokslas arčiau visuomenės
Šiandien nepakanka tiesioginio mokslinių rezultatų skelbimo ir vienpusės mokslo komunikacijos, nes visuomenėje slypi įsišaknijusių problemų. Suformulavus mokslinę problemą, ją galima spręsti įtraukus daug visuomenės grupių. „Mokslo krautuvės aukštojo mokslo institucijose gali sukurti naudą trims pusėms. Visuomenė gauna pagalbą, universitetai ir kolegijos rodo įsitraukimą į visuomenės problemas ir jų sprendimą, o studentai įgyja išsilavinimą ir patirties vykdydami tyrimus, kuriuose sprendžiamos realios gyvenimiškos problemos“, – naudos įvairiapusiškumą įvardija tarptautinio „Science Shop“ tinklo koordinatorius Norbert Steinhaus ir kviečia į mokslą žvelgti moderniai.
