Iniciatyva atverti kultūros ir meno veiklai Kauno senamiesčio pagrindinėje pėsčiųjų Vilniaus gatvėje stūksantį apleistą Švč. Sakramento (studentų) bažnyčios pastatą, pamažu tampa realybe. Nauja Sakramento erdvė visuomenei bus atidaryta per Kauno miesto gimtadienio šventę – gegužės 17-ąją, o Šv. Velykų – Kristaus Prisikėlimo šventės proga – prasmingi pokalbiai apie vertybes su šio projekto įgyvendintojais ir jį palaikančiais kauniečiais.
[galerija kiek=”12″]
Gyvenimas – lyg šventė!
Skaitmeninio amžiaus skauduliai – susvetimėjimas, ryšių tarp žmonių trūkinėjimas, šeiminių santykių formalėjimas, o taip pat socialinė, ekonominė, kultūrinė ir dvasinė atskirtis žmonių, kurie nepritapo, kurie yra kažkuo „kitokie“, nesuprasti, nepriimti. Tai tik kelios temos, kuriomis norisi kalbėtis per šv. Velykas – prisikėlimo, atgimimo, atsinaujinimo šventę, tarsi naują metų pradžią – iš tamsos į šviesą.
„Švęsti gyvenimą“, – kviečia mados dizainerių iš Kauno pora Andrius Sergejenko ir Kristina Kalinauskaitė. Jiems gyvenimo šventė neįsivaizduojama be laisvės – kurti, pasirinkti gyvenimo būdą, dalintis. „Džiaugiamės, kad gyvename laisvoje šalyje, kad galime kurti, nevaržomi sienų, tačiau drauge su laisve turime ir atsakomybę. Visų pirma už save, o tada – už kitą. Jei nori pokyčių – turi paimti plytą ir savo pavyzdžiu parodyti, kur ją tinkamai padėti, sutvarkyti. Visai, kaip šiame projekte – parodyti pavyzdį, imtis kažko, kas tau svarbu ir galbūt taps svarbu ir kitam“.
Sakramento erdvėje, kurioje jau visai greitai skambės inauguracijos sveikinimai, Šv. Rašto skaitiniai ir sakrali pašventinimo malda, bus pristatyta pirmoji meno paroda „Atsidaryk!“ ir aukojama šventųjų mišių auka, kur vyks rimti pokalbiai, paskaitos ir tiesiog žmonių susitikimai, šio reportažo dieną dar kaukši statybininkų plaktukai – prieš šv. Velykas čia jau bus baigtos kloti grindys, išverstos sovietmečiu užmūrytos durys ir sugriauti sakralios erdvės didybę uždarę betoniniai įėjimo laiptai. Tiesa, viso bažnyčios atsidarymo – antrojo aukšto perdangos griovimo dar teks palaukti. Tokiam grandioziniam darbui stokojama lėšų, tad tiek kiek turima, nuspręsta skirti galimybei gaivinti bažnyčios pastatą per žmonių veiklas, įsitraukimą ir stiprios bendruomenės kūrimą.
Kaunietė, odinių gaminių gamintoja ir motyvacinių paskaitų „stand up’erė“ Aistė Krušinskaitė sako, kad jos patirta trauma, dėl kurios jai tikriausiai visą likusį gyvenimą teks nugyventi ne tvirtai stovint ant dviejų kojų, o judant dviejų ratų pagalba, jai atvėrė naują vertybę – bendruomenės pagalbos. „Žinoma, laisvė judėti – man yra svarbiausia, tačiau daugybėje situacijų ji man nepasiekiama be kitų žmonių pagalbos, už ką jiems visiems esu labai dėkinga“, – sako Aistė. Ji neslėpė, kad į daugybę vietų Kaune ji negalėtų patekti savarankiškai, be draugų, personalo pagalbos. „Pradžioje ėjau visur, kur norėjau, draugai mane visur nešiojo, visi gelbėjo, bet kažkuriuo metu supratau, kad noriu judėti savarankiškai, neapsunkindama kitų, tiesiog – natūraliai. Deja, Kaune ne tiek daug vietų, į kurias galiu nusigauti, kaip kiekvienas vaikščiojantis žmogus ir jos tikrai ne visuomet pritaikytos žmogui vežimėlyje“, – apgailestavo optimizmu visuomet trykštanti Aistė.
Svarbiausia rasti kompromisą
„Šiandien griaunamų katedrų nereikia vėl atstatyti. Jos tėra akmenys. Bet jų dvasia vėl turi įgyti galią. Tada akmenų negaila“, – ši žinomo rašytojo, poeto ir dailininko Hermann Hesse filosofinė mintis yra viena iš Sakramento pritaikymo visuomenės reikmėms projekto manifestų. Jo įgyvendintojai tikisi, kad čia planuojamos kultūrinės ir edukacinės veiklos, parodos, performansai skatins kūrybinę mintį, idėją, diskusiją, tam tikrą dramą – tarp tikinčių ir netikinčių, tarp besilaikančių stereotipų ir juos laužančių, tarp norinčių tvarkos ir išpuoselėtos aplinkos, ir tų, kuriems labiau prie širdies kūrybinis chaosas ir dinamika.
Apie dialogą, galimybę susitarti, rasti kompromisą kalba kaunietė architektė Gustė Kančaitė, kuriai ši apleista, laiko ir žmonių nuniokota erdvė kelia naujų kūrybinių minčių. „Čia gali pajausti dvasią, sakralumą, tam tikrą nuogumą, emociją“, – sako G. Kančaitė. Pačiai architektei svarbiausia gyvenimo vertybė, visgi yra kompromisas. „Kai galiausiai susitari ir ateina vidinė taika“, – sako moteris.
Gruodžio mėnesį kilusiai iniciatyvai atverti šios bažnyčios duris į Vilniaus gatvę, kuomet buvo pasirašytas memorandumas tarp pastato valdytojų – Kauno arkivyskupijos kurijos ir Kauno senamiesčio bendruomenės narių, iš privačių asmenų ir bendrovių surinkta 12 865 eurų aukų. Po pirmojo etapo, kurio užbaigimui be surinktos sumos vis dar trūksta apie 8 tūkst. eurų, todėl nuolat ieškoma aukotojų. Kitame etape planuojama lėšas skirti bažnyčios langų sutvarkymui, šildymo ir kitų komunikacijos sistemų įrengimo, vėliau imtis stogo ir pastato fasado remonto, kitų būtinų pastato sutvarkymo darbų.
Lėšas projekto įgyvendinimui kaupia Kauno senamiesčio labdaros fondas „Man rūpi“, daugiau informacijos rasite čia Tai pat aukoti galite trumpuoju numeriu 1490 (vieno skambučio auka – 2 eurai).
Pirmojo etapo darbus bažnyčioje atlikusios bendrovės „Lengvas betonas“ vadovas Ramūnas Ščiučka juokauja, kad ne šventieji puodus lipdo. 9-ių vyrų brigada didžiąją dalį griovimo, betonavimo, grindų klojimo darbų padarė per beveik tris savaites. Paklaustas apie vertybes Ramūnas sako, kad tai – darbas. „Vadovaujuosi taisykle, kad nieko nėrą neįmanomo ir jei darai – padarysi“, – sako jis.
Teikti žmonėms džiaugsmą
Už Sakramento erdvėje ir šalia esančiame kiemelyje vyksiančių veiklų turinį šiuo metu didžiausia atsakomybė gula ant Kauno senamiesčio draugijos narių pečių, nes būtent jie ėmėsi iniciatyvos atverti šią bažnyčią visuomenei. Pirmieji atidarymo renginiai suplanuoti per Kauno miesto gimtadienį gegužės 17-18 dienomis.
Entuziazmu atverti šią erdvę kultūrai, menui, renginiams trykštanti Kauno senamiesčio draugijos vadovė kaunietė Ona Peičiūtė sako, kad jos didžiausia vertybė yra suteikti žmonėms džiaugsmą. „Tai gali prasidėti nuo mažos smulkmenos, pavyzdžiui, nusišypsoti praeiviui ar skambučiu pradžiuginti artimą žmogų“, – sako ji. Noru pradžiuginti, suteikti teigiamą emociją Ona vadovaujasi ir organizuodama įvairius renginius ir akcijas senamiestyje. „Galbūt vienam tai bus išgirsta mėgstama daina ar cirko artisto pasirodymas, kitam – įdomi ir įtraukianti diskusija, o dar kažką paskatins stabtelti ir pagalvoti apie jam svarbius dalykus ar žmones netikėtas renginio akcentas“, – sako renginių organizatorė.
Jaudinantis žmogaus nuoširdumas
Bažnyčioje sovietmečiu religinė veikla nutraukta 1949 metais. 1963 m. Švč. Sakramento bažnyčios pastatą, galimai dėl itin patogios vietos miesto centre, nuspręsta paversti kino sale. Pastate įrengta antrojo aukšto perdanga, laiptai, deja, visas sakralus vidaus interjeras negrįžtamai sunaikintas. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 m. bažnyčia sugrąžinta tikintiesiems. Nuo 2005 m. šventovėje įrengtoje koplyčioje vyksta nuolatinė (visą parą trunkanti) Švč. Sakramento adoracija. Švč. Sakramento (studentų) rektoratas įsteigtas 2016 m. vasario 1 d. arkivyskupo Liongino Virbalo dekretu.
„Man pirminė vertybė yra pats Dievas. Man labai brangūs mano pasivaikščiojimai su Viešpačiu, ar būčiau sakralioje erdvėje, ar kasdienybėje, – sako Švč. Sakramento (studentų) rektorius Gytis Petras Stumbras. – Mes visą laiką kalbame apie žmogaus santykį: Dievas, aš ir kitas. Pats Dievas, kaip trejybė, yra vertybinis meilės santykis“.
Kalbėdamas apie savąsias vertybes, kunigas G. P. Stumbras pabrėžia, kad jam svarbi vertybė yra atliepti žmogų ir jo pereikius. Jis sutinka, kad šių dienų pasaulyje itin svarbi vertybė yra susirinkti, būti visiems kartu, stiprinti save ne tik tikėjimu, bet ir bendravimu. „Šv. Mišios yra susibūrimas, sambūris, jo idėja kyla iš Jėzaus Kristaus ir jo mokinių paskutinės vakarienės, kurios tradicija palikta mums stiprinti ir mus suartinti su Dievu“, – sako G. P. Stumbras.
„Po Švenčiausojo Sakramento, kuris intymiausiu būdu mus sujungia su Dievu, antrasis stebuklas, galintis nutikti čia žemėje yra… žmogaus nuoširdumas. Sutikti nuoširdų ir tikrą žmogų man yra labiausiai jaudinantis patyrimas“, – sako ir drauge kviečia pasaulio atvirumui ir tyrumui kunigas.
Vertybė dalintis ir kalbėtis
Kad Švč. Sakramento (studentų) bažnyčios pastato atvėrimo visuomenei projektas visų pirma kilo iš nuoširdaus noro pradėti tvarkyti, gaivinti, užpildyti šį apleistą pastatą gyvybe, pritaria ir kauniečiai Liuda ir Minvydas Znaidauskai, kurių užsidegimu ir pastangomis prie projekto prisijungė ir kiti savanoriai, pradėti pirmojo etapo remonto darbai.
„Vertybė yra dalintis, – sako M. Znaidauskas. – Ne tik pinigais, bet ir laiku, mintimis, savimi. Nėra nei tikinčių, nei netikinčių. Yra visuomenė. Ir Sakramentas yra mūsų visų vieta“. M. Znaidauskui šioje vietoje labai svarbi oficiali bažnyčios vadovų pozicija, kad jie palaiko šią idėją. „Didžiausias žavesys, kad visus mus – dvasininkus, statybininkus, studentus, menininkus, žurnalistus, verslininkus, mokslininkus – apjungė bendras tikslas. Ir tai yra tikslas būti kartu ir pasidalinti“, – sako M. Znaidauskas.
Idėja atverti bažnyčią visuomenės – visų kauniečių – poreikiams deganti L. Znaidauskienė sako, kad svarbiausia laimingo gyvenimo formulė yra geri santykiai, visų pirma – su savimi, tuomet – su savo žmogumi ir galiausiai – aplinka. „Kai tu turi gerus santykius – patiri gyvenimo pilnatvę, džiaugsmą, meilę, laimę. Mes ir vaikus aukėjame per teisingų santykių kūrimą – su savimi, poroje, su gamta“, – sako L. Znaidauskienė. Į klausimą, kaip sukurti gerus tarpusavio santykius, Liuda turi vienintelį atsakymą. „Reikia kalbėtis. Labai daug kalbėtis, neužsisklęsti, diskutuoti, ginčytis ir ieškoti kompromiso“, – įsitikinusi komunikacijos studijas baigusi Liuda.
Pokalbį ir publikaciją apie vertybes parengusi šio teksto autorė kaunietė žurnalistė Brigita Sabaliauskaitė taip pat yra įsitraukusi į šios iniciatyvos kūrybinę komandą. Temos sumanymo pradžioje norėjusi kalbėti, kad jos vertybė yra žodis – galimybė laisvai kalbėti, reikšti mintis, idėjas, sumanymus. Tačiau kalbantis su pašnekovais paaiškėjo, kad dar didesnė vertybė, ypač žurnalistui, yra mokėjimas klausytis, nes kalbančių ir rašančių yra daug, bet norinčių išgirsti, suprasti, tiesiog klausytis – vis mažiau.
Kaunietis dailininkas Mindaugas Juodis pokalbį apie vertybes užbaigia šį tekstą puikiai apjungiančia idėja. „Pagrindinės vertybės – gimimas, gyvenimas ir mirtis. Pastaroji primena, kad prasmingai išnaudotume mums skirtą laiką ir pabandytume suprasti, ką ir kodėl mes šiame pasaulyje veikiame“.
Oficiali Sakramento erdvės inauguracija vyks gegužės 17-osios, penktadienio vakarą 17 val. iškilmingomis Šv. Mišiomis bažnyčios koplyčioje, 18 val. Sakramento erdvės šventinimo apeigomis ir kauniečių dalininkų tapybos darbų parodos atidarymu, kurio tema – „Atsidaryk!“
