Vienas balandžio penktadienis Kaune įsirašė į Lietuvos rekordų knygą – vilnietis Modestas Stumbrys lede išbuvo 30 minučių 4,10 sekundes. Kaip jis pats teigia, penkios minutės tokiame šaltyje išsitęsia į pusvalandį ar valandą, o kai mintys užšąla kartu su kūnu, papildomu iššūkiu tampa ir savęs sukoncentravimas.
Kelionė į balandžio 12 dienos Kaune, „Genys Brewing CO“ patalpose užfiksuotą rekordą nesąmoningai prasidėjo prieš beveik aštuonerius metus. Tiesa, M. Stumbrys, socialiniuose tinkluose geriau žinomas Minusaso vardu, pradėjęs grūdinimąsi, galvoje net neturėjo minties, kad bus rekordininku. „Nebuvo taip, kad aš sugalvojau siekti rekordo ir po to pradėjau grūdintis, įvyko atvirkščiai“, – pasakojo vyras.
„Reik įlįsti į didelę kovą su šalčiu ir tiesiog su tuo susitaikyti“
Paklaustas, kas sunkiausia būnant lede, M. Stumbrys pirmiausia paminėjo alkio jausmą. „Aš esu žmogus, kuris mėgsta pavalgyti, nepaisant to, kiek aš sveriu. Organizmas išdegina labai daug energijos, tad po to jautiesi labai alkanas“, – prisiminimu dalinosi rekordininkas.
Visgi, buvimas lede yra iššūkis ne tik kūnui, bet ir protui. „Aš manau, kad šaltis, visų pirmiausia, yra mūsų galvose, tai psichologiškai reik su tuo susitvarkyti. Reik įlįsti į didelę kovą su šalčiu ir tiesiog su tuo susitaikyti. Lygiai taip pat svarbus ir fizinis pajėgumas“, – patirtimi dalinosi M. Stumbrys.
„Kai esi lede, mintys, kaip ir kūnas, užšąla. Mintys ir kūnas turi rasti tame harmoniją ir palaikyti vienas kitą, neturi būti vienas į vieną pusę, kitas – į kitą“, – teigė Minusasas.
Visgi, dideliu iššūkiu tapo ir šurmulys. Rekordininko teigimu, viena yra medituoti vienam prie -15 ar -10, o kita – būti lede ir girdėti kitų keliamus garsus. Pasak pašnekovo, svarbiausia buvo susikoncentruoti į save ir nenukrypti nuo to, ką buvo noras padaryti ir parodyti, kokios gali būti žmogaus ribos. Dėl to reikėjo sukaustyti save ir griežtai susibendrauti su savimi.
Vilniečio rekordas fiksuotas Kaune
Priežasčių, kodėl buvo pasirinktas kauniečių kraštas, vyras išvardino ne vieną ir ne dvi: patinkantis miestas, draugai, vis stipresnis darbinis ryšys. Nors Vilniuje būtų ir paprasčiau, Kaunas tapo savotišku iššūkiu. Bet bene svarbiausia pasirinkimo atsvara tapo tinkamos patalpos.
„Aš labai džiaugiuosi, kad viena iš Kauno alaus gamyklų „Genys Brewing Co“ turėjo šiam rekordui palankias patalpas: ten yra rampa nutekėti visam tirpstančiam vandeniui ir tiesios grindys. Luitai, sudėti vieni ant kitų, yra labai slidūs, tad, nepaisant to, kad yra įtvirtinti, jie negali kreivai stovėti“, – techninius aspektus atskleidė M. Stumbrys.
Minusasas neslepia, kad jo rekordui pasirinkta konstrukcija yra unikali. Vyras, kuomet netikėtai gimė mintis apie galimybę įsirašyti į istoriją, pradėjo daug domėtis ne tik Lietuvos sąlygomis, bet ir tuo, kas vyko pasaulyje. O svetur, pasak jo, paplitusi tendencija yra vadinama stiklo spinta: į stiklinę talpą yra patalpinamas žmogus, o ant jo užpilami ledukai. Visgi, Kaune rekordą užfiksavęs vyras pasirinko išskirtinumą – „Ledo meistrai“ sukonstravo visą patalpą iš ledo luitų, kuriuos nušlifavo.
„Mes nusprendėm iš to padaryti gražų prisiminimą tiek sau, tiek kitiems. Stiklas atrodo vienaip, ledas atrodo įspūdingiau ir jis laiko šaltį visai kitaip, nes tai šaltas ledas, užšalęs iki daugiau nei -5 laipsnių“, – pasakojo rekordininkas.
Visgi, ledų tirpimo išvengti nepavyko: Lietuvos rekordą užfiksuoti galima tik tuomet, kai ledukai yra virš pečių, tad talpą teko papildyti du kartus. O ledų ištirpo per visą sprindį.
Nenaudoja šilto vandens
Savo naująjį gyvenimo būdą vyras atrado beveik prieš aštuonerius metus. Tiesa, viskas prasidėjo nuo grūdinimosi, peraugo į kontrastinį dušą, vėliau ir į visišką šilto vandens atsisakymą, o išaugo iki ledukų vonios. M. Stumbrio teigimu, jis į lauką sportuoti, medituoti ar vedžioti šunį visada, nepaisydamas, ar lauke pliusinė temperatūra, ar -20, eina be marškinėlių, su šortais ir batais.
Būtent vedžiojant augintinį ir susilaukiant vis daugiau žmonių klausimų bei teiginių, kad jie taip negalėtų, ir gimė idėja pasiekti Lietuvos rekordą, mat pašnekovas įsitikinęs kitaip nei mąsto dauguma: rekordininkais gali tapti visi, ypač tokiais.
„Išbandžiau namuose buitinėmis sąlygomis: gulėjau ledukų vonioj, fiksuodamas laiką. Po to pradėjau domėtis, kaip tas rekordas, jei tai būtų rekordas, galėtų būti užfiksuotas, radau panašių atitikmenų pasaulyje – Ginesų rekordų knygoje, pasikonsultavau su Lietuvos rekordų asociacijos vadovu, pasakė, kokiomis sąlygomis tai galėčiau įgyvendinti, ir galų gale radom sprendimą“, – minties išpildymą apibūdino vyras.
Kūnas prie šalčio nepripranta
Rekordininkas, užklaustas, kada organizmas pripranta, kad išėjus į lauką prie minuso nėra šalta, greitai atsakė, kad niekada. „Kūnas visada grįš sušalęs, jis tai puikiai žino ir smegenys tai puikiai žino“, – mintis dėstė pašnekovas.
Pasak Minusaso, pamačius, kad lauke -10 ar -15, o vis vien reikės eiti sportuoti, jis pradeda simuliuoti laiką, pavyzdžiui, kad ir dantis ilgiau valytis. Vyras atviras: jausmo, kad visiems kitiems šalta, o pačiam ne – tikrai nėra ir niekada nebus, bet, pašnekovas teigė, kad ir nereikia, jog taip būtų. „Tai yra valios ir darbo su savimi rezultatas. O ar man yra šalta mažiau nei kitiems, aš labai abejoju“, – pasakojo M. Stumbrys.
Dėl vieno rekordininkas buvo kiek paslaptingesnis – tai ateities planų. „Išlindęs iš ledo supratau, kad galbūt tai ne vienintelis rekordas, kurį aš pasieksiu, bet tokia mintis sukosi galvoje dvi minutes po ledo rekordo. Niekada neatsisakau minties, padaryti dar kažkokį vieną rekordą. Konkrečiai dabar minčių neturiu“, – pokalbį baigė Minusasas.
