Planuojama, jog vasarai perkopus į antrąją pusę Kauno rajone atsiras naujas kur kas didesnis laivas, plukdysiantis turistus ir dviratininkus iš Zapyškio į Kulautuvą ir atgal. Ryžtis pastarajam pokyčiui esą paskatino išaugęs dviratininkų susidomėjimas keliavimu po skirtingas Pakaunės vietas. Tačiau, jei nutiktų taip, kad turistai su dviračiais, vis dėlto, neužims didžiosios dalies laiko, skirto maršrutui tarp dviejų krantų, gyventojai ir svečiai taip pat turės progą geriau pažinti gražiausias Kauno rajono vietas.
Pirmenybė dviratininkams, bet gali būti išimčių
„Šiuo metu vykdomos viešojo pirkimo procedūros. Naujasis laivas turėtų turėti ne mažiau kaip 23 sėdimas vietas bei talpinti ne mažiau negu 10 dviračių vienu metu. Pagrindinė jo funkcija kaip ir dabartinio laivelio „Vytis“ – greitesnis perkėlimas iš Zapyškio į Kulautuvą ir atgal, kad gyventojai bei svečiai galėtų dviračiais apvažiuoti arba apeiti mūsų mažąjį Pakaunės turizmo žiedą. Tikėtina, kad baigiantis sezonui naujasis laivas galėtų pradėti veiklą“, – apie netolimos ateities planus pasakojo Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Emilė Kaminskaitė-Sutkuvienė.
Pasak jos, pastebima, kad sezono metu laivu persikeliančių dviratininkų srautai suaktyvėja maždaug nuo savaitės vidurio. Tad, jei taip nutiktų ir šiuo atveju, įsigijus naująjį laivą, vandens transporto priemonė galėtų puikiai pasitarnauti ir kitu aspektu, pavyzdžiui, plukdant moksleivių ar kitas interesantų grupes laivu Nemunu ar Nevėžiu, priplaukiant prie Raudondvario ir tokiu būdu skatinant pažinti Kauno rajoną.
„Juk yra tokia iniciatyva kaip „Kultūros pasas“, kuriuo naudodamiesi Kauno ir visos Lietuvos moksleiviai gali rinktis įvairias pramogas bei edukacines programas. Šis laivas galėtų būti įveiklintas ir pastarajam tikslui – vandens turizmo populiarinimui. Mes apie tai svarstome. Tačiau, jei Kauno rajonui įsigijus didesnį laivą, pagausėtų dviračiais tarp dviejų krantų persikeliančių dviratininkų, tuomet kitiems sumanymams įgyvendinti neliktų laiko“, – mintimis dalijasi pašnekovė.
Tačiau, jei, vis dėlto, įvyktų priešingai, gyventojams ir svečiams atsivertų galimybė, laivu plaukti link Raudondvario ar Tradicinių amatų centro. Nevėžio upe tolstant nuo Raudondvario taip pat atsiveria vaizdingas kraštovaizdis.
Susiklosčius palankioms aplinkybėms – daugiau įdomių maršrutų
„Maršrutus visuomet planuojame atsižvelgdami į prieplaukų infrastruktūrą, kur galime saugiai įlaipinti bei išlaipinti keleivius. Kitas maršruto variantas galėtų būti plaukimas laivu iki Kačerginės surengiant ekskursiją ar edukacinį užsiėmimą literatūrine tematika. Arba ekskursija Kulautuvoje tarpukario tematika, ypač moksleiviams, tai būtų ne tik pažintis, bet ir galimybė įgyti naujų žinių. Zapyškyje būtų galima suorganizuoti, pavyzdžiui, edukacinį užsiėmimą su aitvarais. Taip pat šiek tiek tolimesnė atkarpa – Vilkija galėtų tapti įveikiama, nes tokie laiveliai yra kur kas greitesni. Iššūkiu taptų nebent plaukimas prieš srovę nuo Vilkijos link Kauno“, – kol kas teorinius svarstymus pateikė Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro direktorė.
Prieš kurį laiką portale „Kas vyksta Kaune“ skelbta apie Nemuno ir Nevėžio santakoje atliekamus darbus. Kaip teigė Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė, šios santakos tvarkymo projektu buvo siekiama išsaugoti esamą atvirų vietų augalijos bioįvairovę, o tuo pačiu ir estetinį natūralių augaviečių vaizdingumą bei įrengti infrastruktūrą pažintiniam turizmui. Tačiau tąkart paklausus apie vandens turizmo galimybes šioje vietoje, nes persikėlus iš dviejų upių santakos į kitą krantą, lankytojai atsidurtų vaizdingoje Pyplių piliakalnio teritorijoje, specialistė teigė, kad prieplauka santakoje nėra nenumatyta.
Išgirdusi pastarąjį teiginį E. Kaminskaitė-Sutkuvienė sakė pernelyg nesisielojanti dėl to, kad prieplauka čia nenumatyta, mat, kol kas šioje vietoje neištobulinta infrastruktūra, kuria būtų galima sudominti turistus. Tačiau, jei ateityje situacija pasikeistų, maršrutas didžiuoju laivu galėtų būti įtrauktas ir šia kryptimi.
Kol atkeliaus pirkinys, jį pavaduos laivelis „Vytis“
E. Kaminskaitės-Sutkuvienės teigimu, kol bus įvykdytos visos reikiamos procedūros naujajam pirkiniui įsigyti, šiemet, nuo pat sezono pradžios – gegužės mėnesio, dviratininkus iš Zapyškio į Kulautuvą ir atgal perkels mažasis – 12 sėdimų ir 6 vietas dviračiams turintis laivelis „Vytis“, veiklą pradėjęs 2017-aisiais. Pernai gegužės-rugsėjo mėnesiais dabartinis mažasis Kauno rajonui priklausantis laivelis tarp dviejų krantų penktadieniais – sekmadieniais sukursuojo daugiau kaip 1000 kartų.
Paklausta apie tai, ar plaukiantys naujuoju laivu pajus persikėlimo kainos padidėjimą, pašnekovė patikino, jog suma už paslaugą ženkliai nepakis. „Iki šių metų vienkartinis perkėlimas į kitą krantą su laiveliu „Vytis“ kainavo eurą asmeniui arba 2 eurus keliaujančiam su dviračiu. Paprastai dviratininkams, kurie persikelia iš Zapyškio į Kulautuvą arba atvirkščiai, nereikia perkėlimo atgaline kryptimi, šie apkeliavę norimą maršrutą į Kauną ar iš jo grįžta važiuodami kita Nemuno puse.
Didesnis laivas, anot Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro atstovės, neturėtų kainuoti daugiau kaip 200 tūkst. eurų. Kol kas sunku numanyti ir tai, kaip bus pavadintas naujasis pirkinys, tačiau neabejojama, jog pavadinimas bus lietuviškas bei atspindės Kauno rajono savitumą. Vykdant viešojo pirkimo procedūras naujasis laivas konkurentų neturi, nes esą tik vienas pasiūlymas atitiko keliamus reikalavimus – dydį, greitį, sėdimų ir vietų su dviračiais skaičių, kainą ir kt.
Laivą „Tolstojus“ planuoja paversti vandens autobusu
Kauno rajono savivaldybė kartu su Vidaus vandens kelių direkcijos atstovais taip pat turi idėją atgaivinti plaukimus laivu „Tolstojus“, kuris kursuojo maršrutu Kaunas-Kulautuva-Kaunas nuo 2010 iki 2017 metų.
„Pirminis sumanymas yra paversti laivą „Tolstojus“ tarsi vandens autobusu, kuris plukdytų turistus iš Kauno į Vilkiją ir atgal. Kelionės metu būtų galima išlipti arba įlipti, pavyzdžiui, Kačerginėje, Kulautuvoje, Vilkijoje. Šis variantas nebūtų turistinė kelionė – laivas „Tolstojus“ tiesiog atliktų susisiekimo priemonės funkciją, padedančia pasiekti norimą tašką ir papramogauti. Planuojama sudaryti galimybę plaukti pasiimant 10 dviračių vienu metu bei išsilaipinus Kačerginėje arba Kulautuvoje grįžti dviračiais atgal į Kauną“, – apie norą nuo gegužės mėnesio savaitgaliais pradėti vykdyti tokio tipo plaukimus laivu „Tolstojus“ nedidelėmis kainomis kalbėjo E. Kaminskaitė-Sutkuvienė.
