Spūstims Kauno gatvėse valdyti – nauja išmanioji eismo valdymo sistema – Kas vyksta Kaune

Spūstims Kauno gatvėse valdyti – nauja išmanioji eismo valdymo sistema

Kaune veiklą pradeda Eismo valdymo centras, padėsiantis efektyviau valdyti augančius automobilių srautus. Centre dirbantys specialistai, naudojantys išmanią eismo valdymo sistemą, miesto sankryžas stebi visą parą.

„Visose naujai įrengtose ar rekonstruotose sankryžose diegiama išmani valdymo įranga, kurios surinktą informaciją apdoroja naujasis eismo valdymo centras. Miestas auga, tad auga ir transporto srautai. Mūsų tikslas juos kuo efektyviau paskirstyti ir išvengti spūsčių“, – pranešime spaudai cituojamas Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Pakeitė pasenusią įrangą

Iki masinės rekonstrukcijos miesto sankryžose veikė kelių dešimtmečių senumo įranga, kuri ne tik kad nebuvo išmani bei negalėjo būti valdoma nuotoliniu būdu, bet ir neretai galėjo veikti tik pagal vieną eismo planą. Kitaip tariant, nebuvo galimybės numatyti skirtingų planų skirtingu paros metu.

„Su senąja įranga apie centralizuotą eismo valdymą negalėjo būti net kalbos. Bet koks įsikišimas į šviesoforo veikimą buvo įmanomas tik fiziškai inžinieriams nuvykus prie šviesoforo valdiklio. Per pastaruosius keletą metų palaipsniui modernizavus įrangą sankryžose atsirado galimybė efektyviau valdyti miesto eismo srautus“, – aiškino Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.

Sklandesnis eismas

Kauno mieste šiuo metu veikia 15 skirtingo ilgio koordinuoto eismo koridorių. Naujajame centre įdiegta programinė įranga leidžia valdyti kelių šviesoforinių sankryžų grupes. Tokia programinė įranga šiuo metu veikia Užnemunės, Marvelės bei Veiverių gatvių sankryžose, o netrukus bus baigta diegti Savanorių ir Taikos prospektų koordinuoto eismo koridoriuose.

„Įsivaizduokime vėlų vakarą, kuomet eismas gerokai sumažėja. Sankryžoje pagrindiniu keliu atvažiuojančiam vairuotojui dega žalias šviesoforo signalas iki tol, kol neatsiranda pėsčiojo mygtuko paspaudimo arba neatvažiuoja transporto priemonė šalutine gatve. Automobilį, atvažiavusį šalutine gatve, užfiksuoja vaizdo daviklis ir šiai krypčiai yra uždegamas žalias šviesoforo signalas. Jei tai buvo tik viena transporto priemonė ir daviklis nebefiksuoja kitos transporto priemones per kelias sekundes, vėl yra įjungiamas žalias šviesoforo signalas pagrindinei gatvei“, – naujų technologijų privalumus vardino Eismo valdymo centro specialistas Darius Zaloga.

Realūs pavyzdžiai

Renginių bei kitų neįprastų eismo situacijų metu eismo valdymo centro operatoriai turi galimybę padidinti sankryžos pralaidumą viena ar kita kryptimi. Visą parą veikiančio centro specialistai jau išgliaudė po „Žalgirio“ rungtynių susidarančių kamščių problemą.

„Pavyzdžiui, kauniečiai jau galėjo pastebėti, kad nuo šių metų pradžios po krepšinio rungtynių „Žalgirio“ arenoje iš miesto centro galima išvykti greičiau ir sklandžiau. Tai nutinka dėl to, kad eismo valdymo operatoriai specialių programų pagalba koreguoja sankryžų eismo planus“, – aiškino P. Keras.

Nematomas darbas

Šiuo metu Kauno eismo valdymo centras jau stebi sankryžas, kuriose rekonstrukcijos metu buvo įdiegti vaizdo davikliai, kurie atlieka dvigubą funkciją: skaičiuoja eismo srautus bei perduoda vaizdą realiu laiku į eismo valdymo centrą. Artimiausiu metu vaizdo kameros bus įrengtos visose intensyvaus eismo sankryžose, kuriose formuojasi ar gali susiformuoti eismo spūstys.

„Vaizdo duomenys duomenų bazėje yra saugomi dvi savaites ir esant poreikiui galima atsisukti ir peržiūrėti norimas sankryžas ir atlikti programų veikimo korekcijas. Tai aktualu ne tik eismo valdymo specialistams, bet ir policijai, kuri gali lengviau išsiaiškinti eismo įvykio kaltininką ar gauti kitą reikalingą informaciją“, – sakė P. Keras.

Pasak specialistų, išmaniųjų technologijų panaudojimas eismo valdyme leidžia efektyviau išnaudoti esamą eismo infrastruktūrą. Visos šios įrangos sklandžiai veiklai užtikrinti būtinas nuolatinis transporto inžinierių dalyvavimas, todėl eismo valdymo centre specialistai darbuojasi visą parą.

„Geriausias eismo valdymo centro ir eismo organizatorių darbas yra tas, kurio miestiečiai nepastebi. Didžioji dalis darbo yra užbėgti už akių eismo srautų pokyčiams, kol dar nesusiformavo spūstys“ , – teigė P. Keras.

Šiuo metu monitoringo programų pagalbą stebimos 115 miesto sankryžų ir pėsčiųjų perėjų iš 135. Iš 11 sankryžų šiuo metu gaunamas ir vaizdas. Planuojama, kad iki metų pabaigos bus galima stebėti 30 svarbiausių miesto sankryžų. Eismo valdymo centras šiuo metu taip pat turi galimybę stebėti eismo srauto judėjimo greitį visose miesto gatvėse.

Išmaniosiose sankryžose sumontuoti eismo davikliai renka informaciją apie eismo srautus ir sudaro galimybę eismo valdymo centro specialistams operatyviai reaguoti ir pavyzdžiui, sumažinti arba padidinti sankryžos pralaidumą tam tikra kryptimi, taip automatiškai sumažinant spūstis.

Eismo valdymo centro darbuotojai, vadovaudamiesi eismo srauto greičio gatvėse istorija, šviesoforų surinktais eismo srautų duomenimis bei gaunama vaizdo informacija, kuria ir tobulina eismo valdymo planus sankryžose.

Eismo valdymo centro specialistai visą parą operatyviai reaguoja į bet kokius šviesoforų veiklos sutrikimus, šalina atsiradusius gedimus. Esant poreikiui, staiga pasikeitus eismo srautams dėl masinių renginių, pasikeitus eismo tvarkai mieste ar pan., realiu laiku keičia eismo planus, didina sankryžų laidumą viena ar kita kryptimi. („Žalgirio“ arena, Ateities pl. ir pan.)

Eismo valdymo centre dirbantys specialistai prižiūri tiek šviesoforų veiklą, tiek ir viso miesto apšvietimą, operatyviai reaguoja į gedimus ir juos pašalina.

[susije_video kurie=””]

Pagrindinės EVC veiklos:

– Eismo stebėjimas realiu laiku. Šiuo metu yra 11 šviesoforinių sankryžų, kuriose galime stebėti realų transporto srautų judėjimą. Tai ženkliai palengvina darbą programų koregavime, optimizavime, taip pat esant poreikiui galima pakeisti šviesoforo darbo režimą, koreguoti fazių trukmes. Greitu metu planuojama tokių stebimų sankryžų turėti 30.

– Transporto srautų analizės. Stebint transporto srautų pasiskirstymą įvairiomis paros valandomis galima optimizuoti šviesoforų darbo programas (čia eina kalba apie sankryžas kurias reikia stebėti nuvažiavus į vietą ir analizuoti, nusifilmuoti su dronu ir tada analizuoti ir pan.)

– Programų sudarymas pasibaigus renginiams miesto centre. Specialių programų paleidimas pasibaigus didesniems renginiams miesto centre. Kadangi dažniausiai renginiai baigiasi jau vėliau vakare, kai mieste eismas yra ženkliai mažesnis, tai atsiranda galimybė suteikti norimoms pasirinktoms kryptims ilgesnį žalio signalo laiką nei įprastai ir taip sumažinti spūstis kurios galėtų atsirasti pasibaigus renginiui kai vienu metu iš vienos vietos išvyksta didelis kiekis žmonių.

– Žalių bangų / koordinuoto eismo koridorių veikimo priežiūra/tikrinimas. Stebima ar veikimas yra tinkamas ir toks koks turi būti, atsiradus gedimui vykstama pašalinti gedimą.

– Bendradarbiavimas su policija – pareigūnams aktuali informacija, kuri matosi vaizdo detekcinėse kamerose, kadangi vaizdo įrašai yra saugomi. Beje, savivaldybės ir Eismo valdymo centro atstovams bepasakojant apie naujas sistemas, vienas radaras užfiksavo net 147 km/val. greičiu judėjusį automobilį ten, kur leidžiama važiuoti 50 km/val. Tokių greituolių duomenys iškart siunčiami policijai – lakūno laukia nemenka bauda, nebent tai pačios specialiosios tarnybos skubėjo į iškvietimą su įjungtais šviesos ir garso signalais.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA