Jau šio sekmadienio vėlyvą vakarą paaiškės, kas valdys Kauno miestą ir rajoną ateinančius ketverius metus. VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politologijos katedros docentė dr. Ingrida Unikaitė–Jakuntavičienė apžvelgė situaciją, iš ko valdžią rinks Kauno rajone gyvenantys rinkėjai.
[galerija kiek=”8″]
Konkurencija dėl mero posto – menka
„Kauno rajone kandidatų į merus konkurenciją nėra itin didelė – registruoti tik 6 kandidatai. Be lyderiaujančio dabartinio mero J.Makūno, kuris jau trečią kadenciją darbuojasi mero pareigose ir turi daugiausiai patirties, iš atpažįstamų pavardžių matyti nebent konservatorių kandidatas Justinas Urbanavičius, kuris turi tiek parlamentaro darbo patirties, tiek ir darbo savivaldybės taryboje praktikos“, – konstatuoja politologė.
Dr. Ingridos Unikaitės–Jakuntavičienės teigimu, nepaisant priklausomybės Lietuvos socialdemokratų partijai, kuri šalies mastu nebeturi anksčiau turėtos įtakos ir populiarumo, vis tik šis meras yra siejamas su pakilimu, ūkiškumu ir gebėjimu gerai tvarkytis kaimiškame Kauno rajone. „Kalbantis su jaunais žmonėmis, tenka sulaukti gerų atsiliepimų apie rajono valdžią, kad patogu rajone gyventi, nes pigesnis būstas, atsiranda darželių, puikiai įvertinta iniciatyva dėl kūdikio kraitelio“, – teigia VDU Politologijos katedros docentė.
Nedidelė konkurencija ir dėl vietų taryboje
Pasak politologės, didesnės konkurencijos nėra ir tarp kandidatų į tarybos narius, tepasiūlyti 7 sąrašai, iš kurių vienintelė Lietuvos Centro partija nekelia kandidato į merus.
„Dabartinė savivaldybės tarybos sudėtis rodo, kad potencialiai socialdemokratų ir konservatorių kandidatai turi daugiausia perspektyvų surinkti daugiausiai rinkėjų balsų. Kiti sąrašai turi po kelis atstovus, bet dabartinių kandidatų sąrašų apžvalga ir nacionaliniai apklausų rezultatai neteikia jiems daug vilčių“, – įsitikinusi I. Unikaitė–Jakuntavičienė.
Gana kritiškai politologė atsiliepia apie praeitų Seimo rinkimų favoritų – „valstiečių“ sąrašą. „LVŽS sąrašas rajone sudarytas panašiai, kaip ir Kauno mieste – be išskirtinių asmenybių iš įvairių partijos narių, tikėtina kiek aktyvesnių savo bendruomenėse, gyvenamose teritorijose, perėjusių iš kitų partijų. Jų dauguma neturi politinės patirties“, – įsitikinusi ji.
Panašiai atrodo ir partijos Tvarkos ir teisingumo sąrašas, kuriame nemažai perėjusių iš kitur ar daug tik pradedančių politinę veiklą bei neturinčių darbo savaivaldybės taryboje patirties. „Darbo partijos sąrašas atrodo toks sumestinis – nuo mokinio, kirpėjos iki savivaldybės tarybos narių, – komentuoja politologė. – O Liberalų sąjūdžio sąrašas trumpas ir dar labai jaunas. Žinant bendrą situaciją Lietuvoje, mažai tikėtina, kad galėtų sulaukti daug palaikymo“.
Politinė agitacija – be įdomesnių idėjų
Niekuo neišsiskiria, politologės vertinimu, ir Kauno rajone vykstanti rinkiminė agitacija. „Kaip ir visur šiais metais, taip ir Kauno rajone – agitacija pakankamai nuobodi ir įprasta. Reklaminiuose stenduose dominuoja lyderis ir kiti sąrašo nariai ar atskiri portretiniai prisistatymai. Patys šūkiai nėra kažkuo išsiskiriantys“, – sako I. Unikaitė–Jakuntavičienė.
Nors rinkiminėse kalbose kandidatai ir bando kritikuoti dabartinę rajono valdžią dėl skaidrumo stokos valdyme ir korupcijos apraiškų bei per menko bendruomenių įtraukimo į įvairias veiklas, politologės vertinimu, neatrodo, kad tai itin svarbu gyventojams.
„Jei tvarkomos mokyklos, padaugėja vietų darželyje, įkuriamas parkas, vyksta renginiai, tai gal ne tiek jau jiems ir svarbu tos dabartinio mero konkurentų įvardijamos problemos, – spėlioja politologė. – Susidaro įspūdis, kad dauguma rajono gyventojų valdžios darbais yra patenkinti, nors analizuojant savaivaldybės administracijos vidines valdymo problemas, susidaro įspūdis, kad susiduriama su nepotizmo apraiškomis, kad reiktų novatoriškesnio požiūrio ir didesnio atsinaujinimo“.
