Lietuvos pašto valdyba nusprendė sustabdyti svarstymą dėl Kauno centrinio pašto pastato pardavimo, penktadienį pranešė Susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Susirinkę institucijų atstovai mato skirtingą centrinio pašto rūmų ateitį.
„Lietuvos pašto valdyba šito sprendimo šiandien nepriėmė, o nori šiek tiek duot laiko, kad būtų skirta diskusijoms“, – žurnalistams sakė ministras R. Masiulis.
Penktadienį į diskusiją Susisiekimo ministerijoje dėl Kauno pašto pastato R. Masiulis sukvietė Lietuvos pašto vadovę Astą Sungailienę, kultūros ministrą Mindaugą Kvietkauską, viceministrę Gintautę Žemaitytę, Nacionalinės Lietuvos UNESCO komisijos sekretoriato vadovę Astą Junevičienę, Kultūros paveldo departamento direktorių Vidmantą Bezarą, taip pat ir Kauno atstovus.
Anot A. Sungailienės, ekonomiškai geriausias variantas būtų pastatą parduoti, nes šiuo metu pašto reikmėms naudojama 10 proc. pastato ploto. „Mūsų pozicija iš bendrovės pozicijos yra pardavimas kaip ekonomiškai pagrįstas sprendimas“, – žurnalistams sakė A. Sungailienė.
Kultūros ministras M. Kvietkauskas sako, kad galimybių Kauno pašto pastatą remontuoti yra, tačiau Lietuvos paštas dėl to kol kas nesikreipė į Kultūros ministeriją.
„Paveldosaugininkų nuomone, geriausia, jeigu ten ir toliau veiktų paštas. Taigi, pastatas būtų naudojamas pagal jam priskirtą statymo metais funkciją“, – žurnalistams sakė M. Kvietkauskas.
„Mūsų žiniomis Lietuvos paštas nėra kreipęsis į Kultūros ministeriją dėl paveldotvarkos lėšų panaudojimo pastato būklei remontuoti, jo būklei sutvarkyti. Tą Lietuvos paštas galėtų daryti“, – pridūrė ministras.
Klausimas dėl pastato ateities iškeltas po to, kai sausio viduryje dėl vandentiekio avarijos buvo užlieta dalis pastato patalpų. Tarpukario architektūros ekspertai jau anksčiau yra kėlę klausimus dėl pastato likimo ir įspėję, kad jo tinkamai neprižiūrint ir nešildant, unikalus statinys gali sunykti.
Lietuvos paštas nori parduoti ir dar bene šimtą pašto pastatų visoje Lietuvoje. Be Kauno centrinio pašto dar septyniems pastatams taikomi paveldosaugos reikalavimai – dviems pašto pastatams Vilniuje ir Klaipėdoje, po vieną – Biržuose, Šiauliuose ir Tauragėje. Anot susisiekimo ministro, paštas nepajėgus užtikrinti šių pastatų restauravimo.
„Reikia suprast, kad Lietuvos paštas nėra turtinga organizacija, jeigu jo darbuotojai gautų tokius pačius atlyginimus kaip privačių kompanijų darbuotojai, tai su malonumu paštas visus tuos pastatus restauruotų, paverstų kultūrinėmis erdvėmis ar panaudotų kitiems socialiniams dalykams (…) Pirmiausia visos lėšos eina paprastų žmonių sąlygų pagerinimui“, – teigė ministras.
R. Masiulis tvirtina, kad dėl lėšų šių pastatų išsaugojimui eis kalbėtis ir su premjeru Saulium Skverneliu, nes, pasak jo, „šių unikalių pastatų išsaugojimas yra visos valstybės klausimas“.
