Kauno klinikose 2017-aisiais metais pradėtas kurti modernus Reprodukcinės medicinos centras savo veiklą pradės jau pavasarį. Čia planuojama konsultuoti, tirti ir gydyti vaisingumo sutrikimų turinčias poras ir pagal poreikį atlikti pagalbinio apvaisinimo procedūras. Iki šiol šių medicininių paslaugų pageidaujantys pacientai būdavo nukreipiami į gydymo įstaigas sostinėje.
Kaip portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistams sakė Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Reprodukcinės medicinos centro vadovė, gydytoja akušerė ginekologė doc. dr. Eglė Drejerienė, dėl vaisingumo sutrikimų tiriamos ir gydomos pacientės dėl pagalbinio apvaisinimo galimybių Kauno klinikose teiraujasi dažnai.
„Tačiau Kaune ir Kauno krašte šiuo metu nėra nei vienos medicinos įstaigos, turinčios licenciją teikti pagalbinio apvaisinimo paslaugas. Poros pagalbiniam apvaisinimui įprastai būdavo nukreipiamos į gydymo įstaigas Vilniuje, turinčias pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimo licenciją. Todėl džiaugiamės, kad netrukus šią paslaugą galėsime pasiūlyti ir Kaune“, – kalbėjo ji.
Kokiais atvejais bus atliekamas dirbtinis apvaisinimas?
„Šiuo metu Reprodukcinės medicinos centro kūrimas baigiamas, pirmąsias pagalbinio apvaisinimo procedūras numatoma pradėti šių metų pavasarį“, – teigė Kauno klinikų atstovė.
Pasak jos, Reprodukcinės medicinos centre bus teikiamos ne tik pagalbinio apvaisinimo, bet ir vaisingumo išsaugojimo paslaugos onkologinėmis ar vaisingumą mažinančiomis ligomis sergantiems žmonėms.
„Pagalbinis apvaisinimas arba asistuojamosios reprodukcijos technologijos yra vienas iš nevaisingumo gydymo būdų. Metodas taikomas tais atvejais, kai kiti konservatyvūs gydymo būdai, tokie kaip: gydymas vaistais ar anatominius pokyčius koreguojančios operacijos, yra neefektyvūs arba juos taikant nėra realios sėkmės tikimybės. Asistuojamosios reprodukcijos technologijos taikomos esant medicininiams parodymams, kuriuos įvertina porą konsultuojantis nevaisingumo specialistas“, – paaiškino pašnekovė.
Kompensuojama ne viskas
Galime pasidžiaugti, kad pagalbinio apvaisinimo reglamentavimas įstatymu padėjo pagrindus pagalbinio apvaisinimo procedūrų bei jų metu naudojamų medikamentų kompensavimui, – pridūrė E. Drejerienė.
Gydytojos akušerės ginekologės teigimu, šiuo metu pagal galiojančias teisines nuostatas susituokusiai ar registruotoje partnerystėje gyvenančiai porai, kai moteris ne vyresnė nei 42 metai, kompensuojami du apvaisinimo mėgintuvėlyje ciklai ir dauguma gydymo ciklo metu naudojamų medikamentų. Taip pat kompensuojamos gydytojų specialistų konsultacijos, prieš pagalbinį apvaisinimą atliekami tyrimai.
„Vis dėlto, egzistuoja ir iš privalomojo sveikatos draudimo fondo nekompensuojamos procedūros. Tokioms procedūroms priklauso pagalbinio apvaisinimo metu sukurtų embrionų šaldymas bei saugojimas, lytinių ląstelių bei reprodukcinių audinių šaldymas ir saugojimas, inseminacijos į gimdą, kai kurios kitos laboratorijoje atliekamos manipuliacijos. Taip pat ne visi gydymo ciklo metu naudojami medikamentai patenka į kompensuojamų vaistų sąrašą“, – kalbėjo specialistė.
Dirbtinio apvaisinimo sėkmę lemia daug veiksnių
Paklausta apie tai, kas lemia pagalbinio apvaisinimo sėkmę, Kauno klinikų atstovė pažymėjo, jog šiam reiškiniui įtakos turi daugelis veiksnių: vaisingumo sutrikimo priežastis, partnerių amžius ir sveikata, procedūros metu sukurtų embrionų kokybė, perkeliamų į gimdą embrionų skaičius ir pan.
Anot E. Drejerienės, nėštumo tikimybė jaunesnio reprodukcinio amžiaus moterims (iki 35 metų) vieno pagalbinio apvaisinimo ciklo metu siekia apie 35-38 procentus. Vyresnėms moterims nėštumo tikimybė, deja, mažesnė. Tačiau šių skaičių nereikėtų baimintis, nes didžiausia įmanoma natūralaus nėštumo tikimybė sveikoms poroms per vieną mėnesį tesiekia 25 procentus, akcentavo gydytoja.
„Taigi, tikimybė pastoti po vienos apvaisinimo mėgintuvėlyje procedūros yra didesnė nei nėštumo šansas sveikai porai per vieną mėnesį. Kai kurioms poroms nėštumui pasiekti gali būti reikalingos kelios pagalbinio apvaisinimo procedūros“, – teigė ji.
Įvardijo galimas komplikacijas
Pagrindinės pagalbinio apvaisinimo komplikacijos, pabrėžia specialistė, yra daugiavaisis nėštumas ir kiaušidžių perstimuliavimo sindromas.
„Dėl intensyvios kiaušidžių stimuliacijos gali sutrikti kraujotaka, inkstų, kepenų veikla, kūno ertmėse pradeda kauptis skysčiai. Kai perstimuliavimo sindromas sunkus, moterį reikia gydyti ligoninėje. Komplikaciją lemia individualūs moters organizmo ypatumai, kiaušides stimuliuojančių vaistų dozė. Šiuo metu, taikant modifikuotas kiaušidžių stimuliacijos schemas bei atsižvelgiant į rizikos veiksnius, kiaušidžių perstimuliavimo galima išvengti“, – kalbėjo Reprodukcinės medicinos centro vadovė.
Kokia tikimybė susilaukti daugiau nei vieno kūdikio?
Jos teigimu, daugiavaisio nėštumo dažnį galima sumažinti, reguliuojant perkeliamų į gimdą procedūros metu sukurtų embrionų skaičių.
„Jei į gimdą bus perkeliamas vienas embrionas, daugiavaisis nėštumas vystysis ypatingai retai – mažiau nei vienu procentu atvejų. Tuo tarpu po dviejų, o ypač po trijų embrionų perkėlimo daugiavaisio nėštumo dažnis ženkliai išauga ir gali siekti apie 20 procentų. Daugiavaisiai nėštumai priskiriami didelės rizikos nėštumams. Jie pasižymi komplikuota eiga, dažniau baigiasi neišnešiotų ar mažo gimimo svorio naujagimių gimimu“, – vardijo E. Drejerienė.
Nėštumo trukmė po pagalbinio apvaisinimo įprasta – 9 mėnesiai. Dažniausiai šeimai gimsta vienas naujagimis. Šiuo metu Europoje daugiavaisių nėštumų dažnis po pagalbinio apvaisinimo siekia 17,5 procentų, tuo tarpu natūralaus nėštumo atveju daugiavaisio nėštumo tikimybė yra 1,5 procento.
Tikslus daugiavaisių nėštumų skaičius Lietuvoje po asistuojamųjų technologijų nėra žinomas, nes nėra respublikinio pagalbinio apvaisinimo procedūrų registro. Tačiau Kauno klinikose pastaraisiais metais stebima daugiau daugiavaisių gimdymų po pagalbinio apvaisinimo procedūrų, atvirauja gydytoja.
