Praėjusių metų pabaigoje įvyko nemažai pokyčių su visuomeniniu judėjimu „Vieningas Kaunas“ 2015-aisiais išrinkto Kauno mero Visvaldo Matijošaičio komandoje – iš pareigų pasitraukė didžiausių įgyvendintų tvarkymo darbų mieste metu savivaldybės adiministracijai vadovavęs Gintaras Petrauskas. Netrukus taryboje savo mandatą atšaukė itin artimu V. Matijošaičio aplinkai laikytas Tomas Bagdonavičius, dar anksčiau vasaros pabaigoje apie pasitraukimą iš vicemero pareigų, tarybos, o ir paties judėjimo „Vieningas Kaunas“ pareiškė prie šios organizacijos ištakų stovėjęs Povilas Mačiulis. Praeitą savaitę paaiškėjo, kad noru užsiimti verslu savo pasirinkimą motyvavęs P. Mačiulis prisijungė prie kandidato į Respublikos Prezidentus G. Nausėdos komandos.
Su byrančia komanda – į savivaldos rinkimus
Kaip portalui „Kas vyksta Kaune“ komentavo visuomeninio judėjimo vadovas Andrius Palionis, T. Bagdonavičiaus pasitraukimas iš miesto tarybos buvo susijęs su jo gyvenimo ir veiklos krypčių pokyčiais. „Tarybos nario darbas reikalauja skirti nemažai savo asmeninio laiko. Visi suprantame, kad gyvenimas yra dinamiškas. Esame dėkingi už Tomo indėlį miesto tarybos darbe ir atvirumą prieš komandą“, – teigė A. Palionis.
Praeitų metų pabaigoje gruodžio 18 d. vykusiame miesto tarybos posėdyje T. Bagdonavičiaus vietą užėmė bėgimo trenerė, olimpietė Inga Juodeškienė.
Apie P. Mačiulio pasitraukimą laidoje „DELFI Dėmesio centre“ užsiminė ir V. Matijošaitis, atsakydamas į laidos vedėjo klausimą, jis siūlė nebežiūrėti atgal ir replikavo, kad būna atvejų, kuomet nepavyksta užsiauginti politko. Perkeltine prasme, galima būtų spėti, kad būtent P. Mačiulį dabartinis meras galėjo ruošti palikti savo įpėdiniu Kaune, jei sugalvotų sukti į didžiąją politiką ar sugrįžti atgal į verslą. Priminsime, kad kadencijos pradžioje V. Matijošaitis gana garsiai kalbėjo, jog Kauną ateina valdyti vienai ketverių metų kadencijai.
Apie G. Petrausko atsisakymą savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų komentarų viešojoje erdvėje buvo dar mažiau, portalo „Kas vyksta Kaune“ duomenimis, specialistas buvo pakviestas vadovauti kauniečių valdomam „Panevėžio stiklo“ fabrikui. G. Petrauskas nebuvo judėjimo „Vieningas Kaunas“ narys.
Galimybė sudaryti sąrašą EP rinkimuose
„Jau 2014 m. Europos Parlamento rinkimuose Lietuvoje buvo leista kelti kandidatus ne tik partijoms, bet ir visuomeniniams rinkimų komitetams (tik tuomet leista juos vadinti abėcėlės raidėmis, o ne prasmingais pavadinimais). Šia teise tuomet nebuvo pasinaudota. Tokia teisė suteikta remiantis Konstitucinio Teismo nutarimu, jog galimybė kelti kandidatus vien partijoms riboja ES piliečių teisę dalyvauti rinkimuose, ypač kai kalbama apie kitų ES valstybių piliečius“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ komentavo EP biuro Lietuvoje atstovas žiniasklaidai Robertas Pogorelis.
Kad 2014-aisiais metais teise dalyvauti EP parlamento rinkimuose nepasinaudojo nei vienas visuomeninis komitetas patvirtino ir VRK atstovas Juozas Bulota. Pasak jo, šiuo metu dėl dalyvavimo EP rinkimuose registravosi vienas komitetas – Prezidento Rolando Pakso judėjimas.
Pasak A. Palionio, planų sudaryti savo sąrašą ir dalyvauti EP rinkimuose visuomenins judėjimas „Vieningas Kaunas“ nepuoselėja. „Mūsų organizacijos pavadinime yra užprogramuota ir teritorija, ir organizacijos tikslai. Tai niekaip nesusiję su dalyvavimu Europos Parlamento veikloje“, – teigia jis.
Dėl rinkimų organizavimo sprendžia šalys narės
Pasak R. Pogorelio, ES mastu yra nustatyti tik keli kertiniai Europos Parlamento rinkimų principai, privalomi visoms ES šalims – visų pirma tai, rinkimai turi vykti pagal proporcinio atstovavimo sistemą (arba jos atmainą). Tačiau jos detalės – kas ir kokia tvarka gali kelti kandidatus, kokia balsavimo biuletenio struktūra, koks minimalus rinkėjų ir kandidatų amžius, kaip skaičiuojami balsai ir pan. – priklauso nuo konkrečios valstybės ir nėra reglamentuotos ES mastu.
Europos Parlamento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 26 d.
