Prasidėjus metams, viešojoje erdvėje pasklido prognozės, kad šalies mastu sąskaitos už 2018 m. gruodį šildymui suvartotą šilumą bus apie 20 proc. didesnės nei už 2017 m. gruodį. Tačiau Kaune, tvirtinama „Kauno energijos“ pranešime, mažesnė šilumos kaina iš dalies kompensavo padidėjusį šilumos suvartojimą ir sąskaitos nepadidėjo tiek, kiek prognozuota.
Pagal iš vartotojų surinktus faktinius duomenis, Kaune vidutinės sąskaitos už 2018 m. gruodį šildymui suvartotą šilumą bus apie 58,2 euro su PVM už 60 kv. m ploto butą. 2017-ųjų gruodį jos sudarė apie 55,2 euro su PVM. Padidėjimas sudaro 5,4 proc. arba apie 3 eurus (Lietuvos mastu prognozuotas apie 14-15 eurų padidėjimas).
Tuo tarpu, vidutinis šilumos suvartojimas šildymui buvo 12,3 proc. didesnis. 2017 m. gruodį jis sudarė 16,23 kWh/kv. m, o 2018 m. gruodį – 18,23 kWh/kv. m. Suvartojimo padidėjimą lėmė 2 laipsniais žemesnė vidutinė mėnesio lauko oro temperatūra. 2017 metais ji buvo 1,1 laipsnio, o 2018 m. gruodį – -0,9 laipsnio.
Tačiau šilumos suvartojimo padidėjimą, kaip teigiama pranešime, iš dalies kompensavo 5,77 proc. mažesnė šilumos kaina. 2017 m. gruodį ji sudarė 5,2 ct/kWh be PVM, o 2018 m. gruodį – 4,9 ct/kWh be PVM. Būtent dėl mažesnės šilumos kainos sąskaitos už šildymą kauniečiams esą nepadidėjo tiek, kiek būtų padidėjusios dėl didesnio šilumos suvartojimo.
Naujų ir renovuotų namų vidutiniai mokėjimai už 60 kv. m ploto buto šildymą 2018 m. gruodį sudaro atitinkamai 34,8 ir 37,2 euro su PVM. Faktinis kiekvieno konkretaus buto šilumos suvartojimas dėl namo būklės, renovacijos kokybės ar norimo komforto lygio yra skirtingas, todėl ir faktiniai sąskaitų dydžiai, be abejo, skiriasi.
„Nežiūrint visuotinai formuojamos nuomonės apie centralizuotai tiekiamos šilumos „brangumą“, centralizuotai šiluma apsirūpinantys vartotojai vis tiek moka mažiau nei tie, kurie savo patalpų šildymui naudoja kitas energijos rūšis. Teisingai įvertinus visas sąnaudas, patalpų šildymas deginant dujas ar naudojant elektrą yra brangesnis“, – tvirtinama „Kauno energijos“ portale, priduriant, kad centralizuotai tiekiama šiluma Kaune didžiąja dalimi gaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių.
