Gintaras Kručinskas savo socialinio tinklo paskyroje paviešino pareiškimą, kurį vakar įteikė pagalbą šeimai teikiančiam Kauno miesto socialinių paslaugų centrui.
Kad pareiškimas yra gautas, DELFI patvirtino šio centro Socialinių paslaugų šeimai skyriaus vedėja Birutė Mikulėnaitė.
Pozityvios tėvystės kursai prieštarauja religiniams įsitikinimams
Kaip pareiškime rašo Eglė ir Gintaras Kručinskai, jie atsisako esą prievarta brukamų pozityvios tėvystės kursų, nes šie neva prieštarauja šeimos religiniams įsitikinimams.
„Bažnyčia ir Šv. Raštas moko, kad vaikai turi gerbti tėvą ir motiną, kad jiems gyvenime gerai sektųsi ir kad jie ilgai gyventų žemėje. Mums teikiamuose mokymuose perteikiamą pozityvios tėvystės esmę sudaro <…> jų (tėvų – DELFI) reikšmingumo vaikų gyvenime sumenkinimas skleidžiant žinią, jog vaikai tarsi nepriklauso savo tėvams“, – rašoma dviejų mažamečių vaikų tėvų įteiktame pareiškime.
Jame taip pat teigiama, kad šeimai nepriimtina ir kursuose skleidžiama informacija, kad „vaikai neprivalo padėti tėvams senatvėje“.
„Mes manome, kad būtent perdėtas vaiko teisių bei vaikų nepriklausomybės akcentavimas šeimos santykiuose, kurie paremti meile, sukuria nepagarbą tėvams“, – rašo Kručinskai.
Įteiktame rašte rašoma, kad pozityvios tėvystės metu mokomi dalykai šeimai atrodo amoralūs, juos jie vadina „nepriimtinu neoliberalistinės ideologijos skleidimu per prievartinį pozityvios tėvystės kursų primetimą“.
Su darbuotojais nori bendrauti lauke
Kručinskai atsisako priimti socialinius darbuotojus ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistus į savo namus, su jais esą bendraus lauke.
„Šių asmenų nuolatiniai apsilankymai kelia grėsmę mūsų vaikų gerovei, o ypač jų emocinei raidai. Dėl tokių apsilankymų atsirado vaikų baimė, nesaugumo jausmas, agresija“, – rašoma pareiškime.
Anksčiau DELFI E. Kručinskienė teigė, kad vaikai itin neigiamai reaguoja į socialinių darbuotojų apsilankymą, į specialistus šeimos berniukas esą pradeda mėtyti daiktus, šaukti.
„Kai vaikai grįžo namo, pastebėjome, kad berniukas pradėjo keistai reaguoti į žmones – jis pradėjo šaukti į veidą, o kai į namus ateina socialinės darbuotojos, tai jis ant jų šaukia, meta žaisliukus. Mes turime joms atsiskaitinėti, kur buvome, kur dalyvavome. Man reikia pasikalbėti, tai vaikas veržiasi į kambarį, nori išvaryti. Vaikai žino, kad pas mus anksčiau pašaliniai žmonės nesilankydavo. Jie supranta, kad mes su vyru nerimaujame, kai jos ateina. Vaikai tai jaučia. Po tų apsilankymų vaikai iki pat vakaro būna neramūs, kalba apie policiją“, – DELFI teigė E. Kručinskienė.
Tačiau Socialinių paslaugų šeimai skyriaus vedėja B. Mikulėnaitė sako, kad tokios informacijos apie neigiamą vaikų reakciją į darbuotojus ji neturi. Vis dėlto konkrečiai darbo su šeima niuansų ji teigė negalinti komentuoti dėl šeimos teisės į privatumą.
Su šeima kalbės ir tada spręs dėl tolimesnių paslaugų
Paklausta, kaip toliau bus dirbama su šeima, B. Mikulėnaitė teigė, kad bus šaukiamas atvejo vadybos posėdis ir bandoma rasti šeimai priimtinų pagalbos būdų.
„Kada bus posėdis dar negaliu pasakyti, nes dar nesame numatę. Tokiems prašymams išnagrinėti turime apie 20 darbo dienų, nemanau, kad tiek ilgai lauksime, bet tiesiog turime pasvarstyti, paieškoti paslaugų teikėjų, kurie būtų priimtini tai šeimai. Pagalvoti apie tolesnį paslaugų teikimą šeimai“, – teigė B. Mikulėnaitė.
Vis dėlto ji pridūrė, kad dar reikės kalbėti ir su pačiais tėvais, prašyti plačiau pakomentuoti kai kuriuos rašte išdėstytus argumentus.
„Mes tiesiog kalbėsime su šeima, žiūrėsime, ką jie mano apie šitą situaciją. Tai, kas yra parašyta rašte, man nėra pakankamai išsamu, todėl tiesiog bendrausime su šeima ir ieškosime būdų, kaip ir ką toliau veikti“, – aiškino pašnekovė.
Specialistė abejoja, ar pozityvios tėvystės kursuose tikrai buvo kalbama apie tai, kad vaikai neprivalo padėti tėvams senatvėje.
„Tėvystės įgūdžių grupių, programų tikslas yra padėti tėvams suvokti vaiko poreikius, padėti tėvams rasti veikimo būdus su vaikais, padėti pozityviai rasti kažkokių nesutarimų sprendimo būdus ir pan. Negaliu sutikti su tuo, kad mokoma, jog vaikai neturi prižiūrėti tėvų senatvėje. Nemanau, kad šie kursai taip moko. Tai tiesiog pagalba tėveliams labiau suprasti vaikų poreikius, suprasti savo veikimo būdus, kokius galima taikyti ir ne“, – vardija B. Mikulėnaitė.
Pašnekovė teigė, kad socialinių darbuotojų lankymasis namuose reikalingas tam, kad specialistai galėtų padėti šeimai susidoroti su kasdienybėje kylančiais iššūkiais ar problemomis. Vis dėlto apie galimus bendravimo būdus, pasak B. Mikulėnaitės, taip pat bus kalbamasi su Kručinskais ir bandoma rasti kompromisą.
„Matot, socialinio darbuotojo paslaugų teikimas darbe su šeimomis ir yra orientuotas į tai, kad paslauga būtų teikiama asmens namuose, toje aplinkoje, kur šeima gyvena, kad jai nereikėtų kažkur eiti, kad matytume tos šeimos bendravimo, veikimo būdus. Net ir netrikdyti pačios šeimos verčiant ją kažkur eiti. Šių paslaugų teikimo idėja ir yra ta, kad specialistas ateina į namus ir padeda dorotis su problemomis, kurios yra šeimoje.
Dėl bendravimo, žinoma, kad galima susitikti ir pas mus, paslaugų skyriuje, ar kažkur rasti kitą erdvę, kur būtų galima bendrauti. Apie tai irgi bandysime apie kalbėti. Per prievartą į namus juk nesiveršime“, – sakė specialistė.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
