Lietuviai daugiau neigiamai nusiteikę translyčių asmenų atžvilgiu, ypač jei klausiama apie glaudesnį santykį darbe ar kaimynystėje su jais, rodo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atlikta apklausa.
Bendrovės „Vilmorus“ lapkritį atliktos apklausos duomenys rodo, kad mažiau nei 10 proc. respondentų jaustųsi patogiai, jei translyčiams asmenims būtų prieinamos vienodos sąlygos su kitais dalyvauti darbinėje, politinėje, socialinėje veikloje.
Neigiamos nuostatos translyčių žmonių atžvilgiu stiprėja atsakant į klausimus, kurie suponuoja didesnį translyčių žmonių matomumą ir integraciją visuomenėje, rašoma apklausą pirmadienį pristačiusios Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pranešime.
Kaip parodė tyrimas, 28 proc. respondentų jaustųsi nepatogiai dirbdami su translyčiais asmenimis vienoje darbovietėje. Jei translytis asmuo užimtų vadovaujantį postą valstybėje ar dirbtų mokykloje, kurioje mokosi respondentų vaikai, nepatogiai jaustųsi jau daugiau nei 40 proc. respondentų.
64 proc. respondentų sutiktų dirbti vienoje darbovietėje su translyčiu asmeniu, gyventi kaimynystėje sutiktų 51 proc. respondentų, o išnuomoti būstą tokiam asmeniui – 38 proc.
Pasak Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, šie rezultatai liudija, kad galimybė palaikyti socialinę distanciją nuo translyčių žmonių sąlygoja mažesnes neigiamas nuostatas šios socialinės grupės atžvilgiu.
Tiesa, translyčius asmenis kiek palankiau vertina jaunesni nei 39 metų respondentai bei žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą.
„Situaciją iš esmės turėtų spręsti Lytinės tapatybės pripažinimo įstatymas, kuriame būtų įtvirtinti translyčių asmenų nediskriminavimo principai ir jų privatumą apsaugantys mechanizmai. Tikiuosi, jog įstatymų leidėjams pakaks politinės valios priimti reikiamą įstatymą ir sureguliuoti Lietuvos teisinėje sistemoje jau beveik du dešimtmečius egzistuojančią teisės spragą, užtikrinant žmogaus teises šiai visuomenės grupei“, – BNS sakė Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė.
Dėl lyties keitimo Lietuvos teisės sistemoje yra spraga. Prieš 18 metų priimtas Civilinis kodeksas numato tokią teisę, bet ši norma neveikia, nes nėra priimtas atskiras lyties keitimo įstatymas. Remdamiesi įstatymo nebuvimu, civilinės metrikacijos skyriai iki šiol atsisakydavo įregistruoti lyties pakeitimą.
Translytis žmogus yra asmuo, kurio lyties tapatybė skiriasi nuo gimimo lyties, kuris reiškia savo lyties tapatybę kitokiais būdais nei gimimo lyčiai būdingi būdai.
Lietuvos gėjų lyga turi duomenis apie maždaug 80 Lietuvoje gyvenančių translyčių asmenų, tačiau jų gali būti ir daugiau. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba teigia, kad tokių asmenų, subjektyviais skaičiavimais, galėtų būti apie 200.
