Šiuo metu viena aktualiausių Europos Parlamente (EP) vykstančių diskusijų – pozicijų derinimas dėl 2021–2027 m. ES daugiametės finansinės programos (DFP). Svarstoma nemažai klausimų, tarp kurių – ir itin aktualūs Lietuvai, vienas jų – Ignalinos atominės elektrinės (AIE) uždarymui iš ES biudžeto planuojama skirti suma.
Trečiadienio rytą europarlamentarai EP Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete balsavo palankiai dėl daugiausiai Lietuvos žiniasklaidos dėmesio sulaukusio klausimo apie naujame finansavimo periode numatyto biudžeto IAE uždarymui. Po ilgų derybų ir pozicijų derinimo europarlamentarai pritarė, kad Lietuvai iš ES turėtų būti skirta visa prašoma suma – 780 mln. eurų. Europos Komisija (EK) kitoje daugiametėje finansinėje perspektyvoje siūlė Lietuvai skirti ženkliai mažesnę sumą – tik 552 mln. ES lėšų.
Lietuvai – Vokietijos europarlamentarės parama
Kaip rašoma Europos Parlamento biuro Lietuvoje pranešime, EP komiteto nariai palaikė Rebeccos Harms (Žaliųjų frakcija) parengtą pranešimą, kuriame siūloma finansavimą Ignalinos AE uždarymui didinti beveik trečdaliu. Taip pat EP komitetas palaikė siūlymą, kad Lietuva prie bendrų eksploatavimo nutraukimo išlaidų, kaip ir iki šiol, prisidėtų 14 proc. EK anksčiau siūlė didesnę Lietuvos finansavimo dalį – bent 20 proc. Lietuvos dalis turėtų būti skirta iš savų resursų, nenaudojant kitų ES struktūrinių fondų lėšų. Komiteto sprendime akcentuojama, kad Lietuva turėtų stengtis pritraukti finansavimą iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, tarptautinių finansinių organizacijų.
Komiteto nariai remia siūlymą į ES daugiametę finansinę programą įtraukti ir panaudoto branduolinio kuro bei radioaktyviųjų atliekų šalinimą į giluminį kapinyną.
Už tokį komiteto sprendimą balsavo 61 europarlamentaras, 2 buvo prieš. Gruodžio arba sausio mėnesį dėl šio pranešimo bus balsuojama EP plenarinėje sesijoje. Parlamento nuomonė šiuo klausimu yra konsultacinė, galutinį sprendimą priims ES Taryba.
Šiuo metu numatyta, kad Ignalinos AE galutinai turi būti uždaryta iki 2038-ųjų.
Ignalinos AE uždarymas – visos Europos rūpestis
R. Harms pranešime pažymima, kad Ignalinos AE buvo pastatyta sovietinės okupacijos metais, ji gamino elektrą visam regionui, todėl jėgainės uždarymas negali būti vien tik Lietuvos problema. Tai yra precedento neturintis Europos branduolinės saugos uždavinys tiek dėl elektrinės dydžio, tiek dėl reaktorių techninių savybių. Neužtikrinus reikiamo finansavimo, tektų bent ketveriems metams stabdyti antrojo Ignalinos AE bloko išmontavimą, o tai padidintų bendras projekto išlaidas.
Briuselyje vykusiame R. Harms susitikime su Lietuvos žurnalistais, politikė pabrėžė savo paramą Lietuvai šiuo klausimu. Ji neslėpė, kad būdama šio klausimo pranešėja EP ir vokiete, ji naudojosi ir savo asmenine įtaką, kad įtikintų politikus, jog būtina skirti visą Lietuvos Vyriausybės prašomą sumą, kad nebūtų sutrikdytas sklandus šio objekto uždarymo darbas. R. Harms pabrėžė, kad neabejoja Lietuvos prašomos sumos pagrįstumu. Jos manymu, drastiškai sumažinus projekto finansavimą iki EK siūlomų 552 mln., Ignalinos rajonas patirtų rimtas socialines ir ekonomines problemas Visagino mieste ir visame Ignalinos regione, priverstų emigruoti esamus specialistus, kurie itin svarbūs uždarymo procese.
Svarbu išsaugoti vietinius kvalifikuotus specialistus
Su Lietuvos žurnalistais susitikęs Lietuvos deleguotas europarlamentaras Bronis Ropė (Žaliųjų frakcija), kuris buvo ilgametis Ignalinos rajono meras, todėl puikiai išmanos IAE uždarymo temą, patvirtino, kad didžiausia problema būtų, jei iš regiono išvyktų uždarymo procese reikalingi specialistai. Jo įsitikinimu, IAE uždarymas yra ypač didelės atsakomybės reikalaujanti tema, kurioje itin svarbus žmogiškasis faktorius. „Jei teks samdyti specialistus iš kitų šalių, projektas kainuos dar daugiau, todėl galimybė išnaudoti esamus paruoštus resursus – būtų ženkliai efektyviau“, – sakė B. Ropė.
Panašios nuomonės buvo ir antradienį su žurnalistais susitikęs Lietuvos europarlamentras Zigmantas Blačytis (Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija). „Jei ES sumažins Lietuvos prašomą sumą iki 552 mln eurų, mes prarasime greitį ir laiką, o taip pat – kvalifikuotus specialistus, kurių dauguma puikiai išmano IAE reaktorių specifiką, nemažai jų dirba čia nuo statybos pradžios – tai neįkainuojama patirtis“, – sakė Z. Balčytis.
Laikinas saugojimas – ne daugiau 50 metų
Pasak B. Ropės, dar viena ne mažiau svarbi tema, dėl kurios Lietuva turėtų spausti ES, kad būtų skirtas finansavimas iki pat Ignalinos AE uždarymo pabaigos, o ne vien laikinam sustabdymui, kaip dabar deklaruojama. Pasak B. Ropės, panaudoto atominio kuro saugojimas esamose talpyklose įmanomas ne ilgiau, nei 50 metų. „Saugyklose šalia IAE esančios radioaktyvios atliekos jau saugomos 23-jus metus, laikas greitai bėga. Turime siekti ES finansavimo iki galutinio IAE uždarymo“, – teigė B. Ropė.
Pasak europarlamentaro, jei naujame DFP periode, Ignalinos AE reaktorių ardymas galėtų vykti apie 2026-2027 metus, iki tol turėtų būti parengtas sudėtingas reaktorių ardymo planas. „Tokio sudėtingumo projekto niekas nėra daręs, niekas nežino, kaip tai padaryti – tektų parengti rimtą projektą, bet turime gauti patvirtinimą dėl finansavimo, kad Lietuva galėtų tinkamai pasiruošti tokiam iššūkiui“, – sako B. Ropė.
Šis straipsnis parengtas Lietuvos žurnalistų seminaro, skirto 2021–2027 m. ES daugiametės finansinės programos (DFP) temai, EP Briuselyje metu. Seminarą organizavo EP biuras Lietuvoje, straipsnio turiniui įtakos tai neturi.
