Kauno rajono savivaldybė pirmadienį pasidalijo išties įkvepiančiu vaizdo įrašu, kuriame gražiausiomis spalvomis piešiamas Garliavos renesansas. Daugiausia dėmesio čia skiriama infrastruktūros ir ugdymo įstaigų inventoriaus atnaujinimui, o simboliniu žingsniu pirmyn tampa bendruomenę buriančių parkų įrengimas.
Profesionaliai iš oro ir nuo žemės nufilmuotoje medžiagoje su budinančiu garso takeliu rodomi šalia Kauno plytinčiame miestelyje verdantys darbai: asfaltuojamos gatvės, klojami šaligatviai, įrengiami stadionai, nauji parkai.
Atsiranda čia vietos ir dainingiems moksleiviams, jauniesiems šokėjams ir sportininkams, kurie, darniai atlikdami numerius ir pratimus, be abejo, atstovauja progresyviai gyvajai Garliavos linijai bei šviesiai ateičiai. Tikrai, juk svarbiausia – kad būtų, kas užpildo naujus parkus ir stadionus.
Ekrane pasirodžiusi Garliavos seniūnė Nijolė Tarvydienė ir žinomas aktorius Artūras Orlauskas, gyvenantis čia dešimtmetį, džiaugiasi miestelį apnikusiais pokyčiais bei, kaip dera, dėkoja už gražius darbus rajono savivaldybei ir merui.
Tų pasikeitimų tikrai nemažai: kaip pažymėjo N. Tarvydienė, prieš bažnyčią įrengiama nauja automobilių stovėjimo aikštelė, asfaltuojamos aštuonios gatvės, anksčiau buvusios žvyrkeliais. „Prieš kelerius metus be asfalto dangos Garliavoje buvo 10 km gatvių, dabar turėtų likti apie 5 km“, – nurodo seniūnė.
Garliavoje planuojama toliau tvarkyti viešąsias erdves pritaikant jas bendruomenei ir verslui. 7,5 proc. lėšų šiems darbams skirs savivaldybė, 7,5 proc. – valstybė, o kita dalis bus padengta iš Europos Sąjungos fondų. Taip pat yra rekonstruojami dviejų ugdymo įstaigų – Jonučių gimnazijos ir Adomo Mitkaus mokyklos – stadionai. Pastarajam rengiamas projektas, kad jis atitiktų europinius standartus.
Smarkiai pažengęs Kaimynystės ir Šimtmečio parkų įrengimas. Šimtmečio parke savaitgalį pasodintas šimtasis ąžuoliukas, taip simboliškai paminint jo atidarymą, nors darbų dar netrūksta – čia reikia įrengti vaikų žaidimų ir sporto erdves, apšvietimą, suolus, išasfaltuoti takus.
Tuo tarpu Kaimynystės parko architektė Violeta Beigienė pasakojo, norėjusi sukurti ir palikti žmonėms tai, kas atspindėtų mūsų laikmetį, tausotų kultūros paveldą.
„Besvarstant su dendrologe Danguole Liagiene, kilo idėja, kad tai turėtų būti Kaimynystės parkas, visomis prasmėmis. Čia numatėme pasodinti įvairių spalvų alyvų kolekciją – šie augalai kasmet žydėtų būtent per Garliavos miesto šventę, – įdomią idėją apibūdino architektė.
– Ši mintis šovė beskaitant apie grafus Tiškevičius – šie labai norėjo tai pamatyti Raudondvario dvare. O mes, nagrinėdami kaimynystę, tyrėme žemę, ir išsiaiškinome, kad ji tinkama tiems augalams. Pasirinkome šventinę puokštę iš alyvų – norėjosi darnos su aplinka, gamta.“
N. Tarvydienė galiausiai dėkojo Garliavos gyventojams už kantrybę. „Tikėjomės, kad nepatogumai atneš daugiau neigiamų emocijų, tačiau galima sakyti, kad nusiskundimų praktiškai nesulaukėme – garliaviečiai yra kantrūs“, – tvirtino miestelio seniūnė.
O V. Beigienė pridūrė, kad Garliava nebėra tranzitinė, įvažiavimo gyvenvietė, Kauno vartai. Vairuotojai esą naudojasi aplinkkeliu, patenka į miestą kitaip. Dabar miestelis Kauno pietuose – uždaras organizmas su savo viešosiomis erdvėmis, parkais, mokyklomis, sveikatos įstaigomis ir valdžios institucijomis.
