Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė laikinosios tyrimo komisijos išvadoms dėl Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) veiklos, t.y. steigti naują valdymo organą –valdybą. Visgi, valdančiųjų siūlymas tai daryti ypatingos skubos tvarka žlugo.
Už išvadų projektą, kuriuo siūloma keisti LRT valdymo struktūrą, tarybos formavimo tvarką, konstatuojami buvusios vadovybės laikotarpiu padaryti viešųjų pirkimų pažeidimai, balsavo 53 Seimo nariai, prieš buvo 37 ir aštuoni parlamentarai susilaikė.
Išvadų projektą parėmė „valstiečiai“, „tvarkiečiai“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai. Konservatoriai, liberalai, socialdemokratai bei didesnė dalis socialdarbiečių balsavo prieš ir susilaikė.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pasiūlė klausimą svarstyti ypatingos skubos tvarka, tad dėl jų priėmimo būtų buvę balsuojama jau po trijų valandų, tačiau Seimas tam nepritarė. Už skubą buvo 47 Seimo nariai, 43 buvo prieš ir aštuoni parlamentarai susilaikė.
„Aš siūlau ypatingą skubą tam, kad šita tema nebūtų ilgai nešiojama, ir prašau už ją balsuoti“, – opozicijos pareikalautas atsakyti, kuo motyvuoja ypatingą skubą, sakė „valstietis“.
Konservatorius Andrius Kubilius į šį Seimo pirmininko pasisakymą replikavo, kad skubą lėmė valdančiųjų noras „prieš rinkimus pasitvarkyti su nacionaliniu radiju ir televizija“.
„Pirmininkas turėjo pateikti aiškius argumentus, kodėl reikia taikyti ypatingą skubą. Tai jis nepasakė jokių argumentų, išskyrus tai, kad tema nebūtų valkiojama. Tai aš suprantu, kad yra labai skubama prieš rinkimus pasitvarkyti su nacionaliniu radiju ir televizija, kaip sakant, užimti. Čia senas geras bolševikų principas, pradžioj užiminėt televiziją“, – kalbėjo A. Kubilius.
Seimo laikinosios tyrimo komisijos vadovas „valstietis“ Arvydas Nekrošius ketvirtadienį Seimui pristatė beveik metus trukusio LRT veiklos tyrimo išvadas.
Išvadomis siūloma steigti naują LRT valdymo organą – valdybą. Kartu siūloma koreguoti LRT tarybos narių skyrimo tvarką.
„Šiuo metu LRT taryba atlieka įprastines dalininkų, susirinkimo tarybos ir iš dalies valdybos, generalinio direktoriaus bei reguliavimo institucijos funkcijas. Toks tarpusavyje nesuderinamų funkcijų sutelkimas viename organe silpnina visą LRT valdyseną, vidaus kontrolės ir atsakomybės sistemą“, – teigė A. Nekrošius.
Komisijai vadovavęs „valstietis“ teigė, kad „LRT taryba nesugebėjo užtikrinti esminių LRT funkcijų atlikimo, LRT taryba neturėjo ir profesinės kompetencijos daliai jai pavestų funkcijų atlikti“.
„Kaip, pavyzdžiui, klausiamas apie biudžeto valdymą, sąmatas, viešųjų pirkimų klausimus tuometinis tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis liudijo, kad taryba yra humanitarai ir negeba vertinti su finansais susijusių klausimų“, – pasakojo A. Nekrošius.
Pokyčiai – grėsmė nepriklausomumui?
LRT vadovybė nuogąstauja, kad tokie pakeitimai kelia grėsmę LRT nepriklausomumui. LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ketvirtadienį dėl to kreipėsi į Europos transliuotojų sąjungą.
Anot M. Garbačiauskaitės-Budrienės, nerimą kelia valdančiųjų siekis keisti LRT įstatymą, sumenkinant LRT tarybos galias ir funkcijas, sutrumpinti tarybos narių kadencijas, keisti jų paskyrimo tvarką.
Dėl tyrimo komisijos išvadų balsuos Seimas, o norint įgyvendinti siūlomus pakeitimus parlamentui reikėtų pakeisti įstatymus.
Išvadose siūloma iš dalies keisti tarybos narių skyrimo tvarką, susiejant su skiriančiųjų institucijų kadencijomis.
Būtų nustatoma, kad prezidentas keturis tarybos narius skirtų ne visus vienu metu, o kas 15 mėnesių. Taip būtų nustatoma, kad prezidentas per savo kadenciją paskirtų visus pagal įstatymą deleguojamus tarybos narius.
Kartu siūloma palaipsniui pereiti prie modelio, kai Seimas savo deleguojamus tarybos narius irgi skirtų ne visus iš karto, o išdėstant per visą kadencijos laikotarpį.
Koją pakišo viešieji pirkimai
Išvadose minimi ir viešųjų pirkimų pažeidimai, padaryti prie ankstesnės vadovybės. Konstatuota, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nuo 2005 metų sistemingai fiksavo pažeidimus, bet nėra duomenų, kad tuometine LRT vadovybė būtų ėmusis priemonių užkirsti jiems kelią.
Teigiama, kad daugiau nei pusė (apie 62 proc.) 2013–2017 metais LRT vykdytų tarptautinių ir supaprastintų viešųjų pirkimų įvyko dalyvaujant tik vienam tiekėjui. Daugiausia – 17 – tokių pirkimų buvo 2017 metais.
Komisija, remdamasi VPT duomenimis, sako nustačiusi atvejų, kai viešųjų pirkimų sąlygos rengtos nesiekiant pritraukti kitų tiekėjų dalyvauti pirkimuose, kad būtų užtikrinta konkurencija, taip pat tiksliai ir aiškiai neaprašant pirkimo objekto, tad daroma prielaida, jog galėjo būti sudaromos sąlygos, kad konkretus tiekėjas laimėtų pirkimus.
Taip pat komisija nusprendė dėl Administracinės komisijos neveikimo kreiptis į Generalinę prokuratūrą.
Išvadų tekste teigiama, kad LRT Administracinė komisija iki 2017 metų rudens praktiškai nevykdė jai įstatymu priskirtos funkcijos teikti išvadas tarybai sudarant sutartis dėl investicijų, jei sandorio suma yra ne mažesnė kaip 29 tūkst. eurų.
Anot išvadų, pastaroji aplinkybė leidžia abejoti tarybos priimtų sprendimų dėl investicijų, didesnių kaip 29 tūkst. eurų, pagrįstumu bei teisėtumu, ir kelti prielaidas, kad „neveikimu galėjo būti padaryta didelė žala valstybei, juolab, kad VPT yra nustačiusios vykdytų didelės vertės viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimų“.
Seimas gruodžio pabaigoje sudarė komisiją LRT finansams tirti. Jai pavesta nustatyti, ar LRT iš prodiuserių perkamos paslaugos atitinka rinkos kainas, išnagrinėti LRT pirkimus, vadovybės struktūrą, jos atitikimą europinei praktikai ir t. t.
Tyrimo kritikai šios komisijos sudarymą vadina spaudimu žiniasklaidai.
