Rinkimus į laisvą Seimo nario vietą vienmandėje Zanavykų apygardoje sekmadienį, išankstiniais duomenimis, laimėjo opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatė Irena Haase. Teisininke ilgus metus dirbusi konservatorė antrame rinkimų ture sutriuškino susikompromitavusį Mindaugą Bastį.
Išankstiniais Valstybinės rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, konservatorė I. Haase į Seimą bandžiusį grįžti save išsikėlusį buvusį socialdemokratą M. Bastį aplenkė kone dvigubai.
Suskaičiavus balsus iš visų 40 Zanavykų apygardoje esančių apylinkių, paaiškėjo, kad už I. Haase balsavo 60,89 proc. visų dalyvavusių rinkėjų, o už M. Bastį – 35,47 proc. rinkėjų.
Seimo nario rinkimuose Zanavykų apygardoje balsavo 27,08 proc. arba 8 413 rinkėjai. Rinkėjų sąrašuose buvo įrašyti 31 062 balsuoti galėję asmenys.
Signalas valdantiesiems
I. Haase sakė laimėjusi rinkimus, nes rinkėjai suvokė buvusio jų rinkto parlamentaro Mindaugo Basčio, kaltinto antivalstybine veikla, padarytą pažeidimą. „Patys rinkėjai suvokė ir suprato buvusio Seimo nario padaryto pažeidimo laipsnį. Tas ir nulėmė jų pasirinkimą“, – BNS sekmadienio vakarą teigė I. Haase.
Pasak TS-LKD lyderio Gabrieliaus Landsbergio, I. Haase triumfas rinkimuose yra pergalė prieš Konstitucijos laužytojus. „TS-LKD kandidatės Irenos Haase pergalė Šakiuose yra ne tik pergalė prieš Konstituciją sulaužiusį Mindaugą Bastį, bet ir aiškus signalas valdantiesiems, kad jų vykdoma politika žmonėms nėra priimtina. Džiaugiuosi, kad Irena Haase, teisininkė, gynusi žmones Šakių teismuose, apgynė Konstituciją ir toliau gins žmonių interesus Seime“, – BNS sekmadienį teigė G. Landsbergis.
Kova buvo nelengva
„Rezultatas geras, nes tikėjomės tokio, kadangi įdėta daug darbo“, – teigė I. Haase. Konservatorė taip pat tvirtino, kad kova su M. Basčiu nebuvo lengva. „Buvo pastovus neigimas to, ką padarė (varžovas M. Bastys), kad yra auka ir panašiai, bet rinkėjai atidavė savo balsus ne jam, o už mane, jie nori permainų, nori visiškai kitokio atstovo Seime, negu buvo iki šiol“, – BNS aiškino I. Haase.
Sekmadienio vakarą TS-LKD Šakių skyriaus būstinėje ji dar nesuskaičiavus balsų iš visų apylinkių jau buvo sveikinama su pergale. I. Haase patikino, kad sėkmę lėmė ir buvusio konkurento pirmame ture, „valstiečių“ deleguoto žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio palaikymas. „Tik iš jo sulaukiau (paramos)“, – paklausta, iš kelių rinkimų pirmojo turo varžovų sulaukė palaikymo, nurodė konservatorė.
Suka link teisės
Prisiekusi Seime I. Haase papildys TS-LKD frakciją – taps 31–aja jos nare. Konservatorė sako, jog norėtų dirbti parlamentiniame Teisės ir teisėtvarkos komitete: „Tokia preliminari mintis, pamatysime, kaip bus. Kur kitur? Dar turiu pagalvoti. Žiūrėsime pagal aplinkybes. Esu darboholikė, jeigu reikia dirbti, tai reikia.“
I. Haase teigė kol kas nežinanti, ar persikraustys gyventi į Vilnių. Sostinėje gimusi ir užaugusi, I. Haase studijavo Vilniaus universitete, kur įgijo teisininkės kvalifikaciją. Po studijų iki 2004 metų dirbo Šakių rajono savivaldybės administracijoje. Pastaruosius 14 metų verčiasi advokato praktika.
2007-2019 metais buvo renkama į Šakių rajono savivaldybės tarybą. Nuo 2004 metų priklauso TS-LKD, yra Šakių rajono savivaldybės tarybos TS-LKD frakcijos seniūnė. I. Haase nurodo laisvai kalbanti rusų ir lenkų kalbomis. Ištekėjusi, turi du vaikus.
Atbaidė aukštų politikų pasisakymai
Tuo tarpu pats M. Bastys sakė, kad šiame rinkimų etape dalis žmonių, kurie, galbūt, norėjo palaikyti politiką, vis dėlto, neatėjo ir suteikė jam pasirinkimo laisvę. Šiandien M. Bastys esą jau galvoja apie kitus darbus, kitą veiklą. Konkrečiau savo būsimų planų buvęs parlamentaras kol kas neįvardijo, tačiau užsiminė ketinąs dirbti privačiame versle.
Jo manymu, reikšmingos įtakos rinkimų rezultatams turėjo Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio ir premjero Sauliaus Skvernelio nepalankūs komentarai prieš antrąjį turą. Trečiąją vietą pirmajame ture prieš dvi savaites užėmęs „valstiečių“ kandidatas žemės ūkio ministras Giedrius Surplys taip pat reiškė paramą M. Basčio varžovei konservatorei Irenai Haase.
„Jei plačiau žiūrint – ir Seimo pirmininko, ir premjero vertinimai, mano manymu, yra antikonstituciški. (…) Agituoti žmones neatlikti savo konstitucinės pareigos, siūlyti neiti į rinkimus – tai neatlaiko jokios kritikos. Man buvo keista, kad aukštas pozicijas užimantys asmenys taip kalbėjo. Tai, be abejo, turėjo įtakos rezultatams“, – svarstė M. Bastys.
Išėjo „aukštai pakelta galva“
Paklaustas, ar nesigaili po šio pralaimėjimo rinkimuose savo valia atsisakęs Seimo nario mandato, M. Bastys tikino taip pasielgęs galvodamas „ne apie save, o apie tai, kas naudinga valstybei“.
„Toje situacijoje, manau, kad įrodžiau visuomenei, kad sau keliu aukščiausius standartus ir nesilaikiau tos Seimo nario kėdės, nors mane palaikė kolegos parlamentarai, nebalsavo už apkaltą. Jei žiūrėtume pagal statutą, visą apkaltos procedūrą – iš tiesų išėjau pakelta galva“, – aiškino M. Bastys.
Pasitraukė po nepavykusios apkaltos
Primename, kad Seimo nario vieta laisva Zanavykų apygardoje liko laisva, kai joje išrinktas buvęs socialdemokratas M. Bastys atsisakė parlamentaro mandato. Sprendimą trauktis iš Seimo jis priėmė, kai per apkaltą parlamente neužteko balsų panaikinti jo mandato ir dėl to prie Seimo surengtas tūkstantinis mitingas.
Konstitucinis Teismas M. Bastį pripažino sulaužius priesaiką ir šiurkščiai pažeidus Konstituciją, kai nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju.
