Ekonomistas Gitanas Nausėda pirmadienį paskelbė dalyvausiantis kitų metų prezidento rinkimuose.
„Aš apsisprendžiau dalyvauti 2019 metų Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose“, – sakė jis. Savo kalboje G. Nausėda žadėjo kurti gerovės valstybę ir siekti visuomenės vienybės.
„Gerovės valstybė yra tas švyturys, į kurį privalo plaukti pavargęs ir kryptį praradęs Lietuvos laivas, – pridūrė jis. – Yra laikas kariauti, o yra laikas taikiai sugyventi ir kantriai dirbti.“
G. Nausėdą į jo kalbą Saulėtekyje, Vilniuje, atlydėjo rėmėjai: verslininkas Ilja Laursas, ekonomistas Teodoras Medaiskis, politologas Mindaugas Jurkynas, žurnalistas ir laidų vedėjas Vytaras Radzevičius, vaikų psichiatras Linas Slušnys, teisininkas Tomas Davulis. Jo rinkimų štabo vadove taps ekonomistė Algė Budrytė.
Siekdamas gerovės valstybės, G. Nausėda žadėjo siekti paversti Lietuvą pažangiausių technologijų šalimi, skatinti smulkųjį verslą ir piliečių santarvę.
„Šiandien Lietuvą tartum vėžys ėda beprasmiai tarpusavio karai ir intrigėlės, kuomet asmeninių ambicijų tenkinimas užgožia valstybės tikslus ir sekina visuomenės kuriamąją energiją. Mes tiesiog nebegalime sau leisti prabangos remti lyderių-skaldytojų, nes Lietuva dūsta nuo siaurų savanaudiškų interesų dominantės ir nekompetencijos. Neturime rinkti į aukščiausius valstybės postus žmonių be valstybės ekonominės-socialinės sąrangos išmanymo ir tvirto vertybinio stuburo“, – per prisistatymo kalbą tvirtino ekonomistas.
Jis pabrėžė, kad šaliai reikia nepriklausomo prezidento, „kuris mąstytų globaliais masteliais, gerai suvoktų šiuolaikinio pasaulio funkcionavimo dėsnius ir tendencijas, o kartu gebėtų savo žinias pritaikyti žmonių problemoms spręsti“, „galėtų apginti geopolitinius ir ekonominius valstybės interesus bet kuriame tarptautiniame forume, čia pat prie derybų stalo operatyviai reaguodamas į aktualijas“.
„Esu žmogus, beveik dvidešimt metų analizavęs globalius ir lokalius ekonominius bei politinius sąryšius, todėl žinau, kad pastarosios kompetencijos yra įgyjamos tik nuosekliu, kantriu, kasdieniu darbu. Gerai suvokiu, kas yra ne tik vietinė, bet ir globali konkurencija“, – sakė G. Nausėda.
Neatskleidžia, ar norėtų būti konservatorių keliamu kandidatu
Jis kol kas neatskleidžia, ar dalyvaus opozicinės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirminiuose rinkimuose renkant jos kandidatą į prezidentus.
G. Nausėda teigė turįs dar kelias dienas susirinkti informacijai apie konservatorių keliamas sąlygas galimiems kandidatams, ar nebūtų prašoma remti partijos kandidatų savivaldos ar Europos Parlamento rinkimuose.
„Pirmiausia reikėtų įvertinti tai, ar nebus keliama kokių nors reikalavimų, kurie susiję su dalyvavimu kituose rinkimuose – ar tai būtų savivaldos, ar Europos Parlamento rinkimai. Man tai nebūtų priimtina, nes aš dalyvausiu tik prezidento rinkimuose“, – per spaudos konferenciją Vilniuje pirmadienį sakė G. Nausėda.
Jis sakė, kad jei konservatorių pirminiuose rinkimuose „atsirastų daug kandidatų, kurie suteiktų galimybę šios partijos rinkėjams pasirinkti ir tai būtų labai įvairūs įvairialypiai kandidatai“, jam palengvintų apsisprendimą, nes „matytų, kad yra iš ko pasirinkti ir nereikia lopyti kokių nors skylių“.
Klausiamas į kokį elektoratą orientuojasi, jis kartojo besiorientuojantis į įvairių pažiūrų žmones, „tyliąją Lietuvą“ ir vengė įvardyti konkrečių ideologijų. „Tiesiog aš noriu būti žmogus, kuris ieško santarvės, sąlyčio taškų tarp skirtingų politinių pažiūrų žmonių. Manau, kad mano nepriklausomas statusas man leidžia tai daryti efektyviai“, – pabrėžė ekonomistas.
Jis teigė priimsiąs skirtingų žmonių, visuomeninių judėjimų ar partijų paramą, tačiau ji neturi riboti jo laisvės susitikinėti su kitokių pažiūrų ir įsitikinimų žmonėmis.
Kampaniją kol kas rems savo lėšomis
Klausiamas apie finansinius rėmėjus, G. Nausėda sakė, kad įstatymai numato dideles galimybes telkti piniginę paramą kampanijai, tačiau kol ji oficialiai neprasidėjo G. Nausėda teigė besinaudosiantis asmeninėmis lėšomis. Kiek jų žada skirti savo kampanijai, ekonomistas teigė kol kas negalįs pasakyti.
Jis atmetė pastabas, kad delsė paskelbti savo sprendimą, ir teigė, jog jį paskelbė, kai tik priėmė. Ekonomistas sakė nesibaiminantis dėl Seime „kai kurių valstiečių“ iniciatyva buriamos tyrimo komisijos, kuri rengiasi pateikti ir jam klausimų dėl daugiau nei prieš dešimtetį buvusios finansų krizės.
„Vienintelis žmogus, kuris geriausia žino, ką yra pasakęs ir ko nėra pasakęs, yra G. Nausėda. Ir G. Nausėda ateis į šituos posėdžius, pristatys savo poziciją tais klausimais ir tada pažiūrėsime, kaip pakryps ta diskusija. Manau, kad galėsiu jaustis visiškai ramiai, nes visą laiką pirmiausia vadovavusi profesionalumo kriterijais“, – kalbėjo finansų analitikas.
Geresni santykiai su Rusija – jos pačios rankose
Klausiamas apie užsienio politikos prioritetus ir vertybes, ekonomistas teigė, kad šiuo atveju svarbu subtiliai suderinti ir ekonominius, ir saugumo klausimus.
„Šiandien aš laikausi nuostatų, kad Ukrainoje vyksta karinis konfliktas, kad Krymas yra aneksuotas ir mes privalome daiktus vadinti tikraisiais vardais. Kai kalbama apie santykių su Rusija gerinimą, aš pasitelkiu šachmatų terminologiją – jei kita pusė yra padariusi tam tikrus sprendimus, kurie sukėlė Europos Sąjungos, Vakarų pasaulio atoveiksmį, dabar ėjimas priklauso vėl pačiai Rusijai. Jei ji padarys tam tikrus ėjimus, atsivers visos galimybės labai greitai pagerinti santykius su šia svarbia šalimi“, – kalbėjo politikas.
54 metų G. Nausėda nuo 2000-ųjų dirbo SEB banke, anksčiau yra ėjęs aukštas pareigas Lietuvos centriniame banke. Iš SEB banko prezidento patarėjo pareigų G. Nausėda pasitraukė rugsėjo 7 dieną.
Pastaruoju metu jis pirmavo visuomenės nuomonių apklausose tarp potencialių kandidatų į prezidentus. G. Nausėda šį mėnesį turi apsispręsti, ar dalyvauti konservatorių pirminiuose rinkimuose renkant Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų kandidatą į prezidentus.
Pirmasis prezidento rinkimų turas vyks kitų metų gegužės 12 dieną.
