Išlipę iš traukinio, neskubėkite kulniuoti namo, čia pat, geležinkelio stoties perone, nuo 2017 m. sausio veikia pirma veganiškų patiekalų užkandinė Kaune – „Ridikas“. Portalas „Kas vyksta Kaune“ kalbina šios užkandinės vadovę Indrę Kočiūnaitę, neatpažįstamai pakeitusią seniau čia visą parą veikusią girdyklą.
Kavinukės įkūrėja atviravo, kad po mokyklos baigimo iškart išvyko į Braitoną (Anglija), ten dirbo arabiškos virtuvės restorane, vėliau teko išbandyti ir kitus darbus. Užsienyje gvildeno idėją sukurti kažką savo. Prieš 2 metus ji grįžo į Lietuvą ir sumąstė įkurti jaukią vietą užkąsti stoties rajone. „Braitone buvo daug veganiškų kavinukių, tai toks gyvybingas miestas! Nusprendžiau kažką panašaus pasiūlyti ir Kaune. Grįžau ir su keliais bendraminčiais iškart įgyvendinau“, – pokalbį pradėjo I. Kočiūnaitė.
Iš pradžių svarstė apie riedantį maistą
Pašnekovė prasitarė, kad iš pradžių norėjo kurti mobilų verslą – veganiško maisto ir šviežių sulčių vagonėlį ant ratų. Tačiau, ilgainiui idėja kito, o vienas artimas žmogus įkvėpė įkurti stacionarią kavinukę. „Nusprendėme: Lietuva – šalta šalis, tad reikia vietos, kur žmonės galėtų prisėsti ilgesniam laikui, sušilti. Artėjo žiema, tad nieko nelaukdami iškart suradome patalpas ir kibome į darbus. Atidarymą šventėme 2017 m. sausio 19 d. Kodėl stoties rajone? Juk taip romantiška stebėti važiuojančius traukinius, pamedituoti, palūkuriuoti savo traukinio ar pasitikti atvykstančiuosius!“, – šypsodamasi dėstė I. Kočiūnaitė. Dabar komandoje darbuojasi keturi žmonės.
Užkandinės vardas neatsitiktinis, kadangi iš pradžių manyta, jog bus riedantis maisto vagonėlis, tad svarstyta įstaigą pavadinti kažkuo riedančiu: „riedikas“, „ridikas“ ir pan.
Iki tol veikė visą parą dirbanti girdykla
Ženkliukas ant durų nurodo, kad alkoholiu čia neprekiaujama. Pasak Indrės, to prireikė, nes prieš tai čia visą parą veikė aludė, ir iš įpročio vis užklysdavo senieji klientai, kurie „Ridike“ alkoholio nerasdavo ir reikšdavo nepasitenkinimą. „Grįžo daug senosios aludės klientų, jie ieškojo alkoholio, gąsdino srautai, tad pavargę užsirašėme ant durų, kad alkoholio čia nėra. Kartais dar užklysta, užėję jie netenka amo… Tiesa, retkarčiais pasitaiko, kad jei negavo alaus – užsisako kavos ir lieka patenkinti“, – pasakojo I. Kočiūnaitė.
Smalsu, kaip ši patalpa atrodė iki atsirandant „Ridikui“? „Vos įžengę išvydome, kad čia be galo nešvaru, apleista, apipeliję. Čia stovėjo gal 10 šaldytuvų, nuo jų skyrė stiklinė pertvara, buvo keli stalai. Viską išnešėme, nulupome grindis, nes buvo daug sluoksnių, atrodo, kad žmonės labai šalo, tad klojo vieną linoleumą ar kilimą ant kito. Išmetėme tuos trūnėkus. Ateinantieji į „Ridiką“ ir dabar pasakoja, kaip padėdavo padavėjoms iš čia išvesti prisigėrusius asmenis ir pan.“, – sakė įstaigos vadovė.
Garsėja falafeliais
Pašnekovė pažymėjo, kad kiek nuošaliau stovinčią užkandinę pamato ne visi praeiviai, žmonės apie ją išgirsta vieni iš kitų, tai pat regi dalyvaujant festivaliuose, veganų ir kitose sveiko maisto šventėse.
„Daugiausiai pietauti atvyksta aplinkui dirbantys žmonės, o iš traukinių mažai, gal vasarą pastebimiau, tiesa, tarp klientų – nemažai užsieniečių. Užsienyje yra labai daug valgančiųjų pakeliui, o Lietuvoje tokia kultūra dar nepopuliari“, – atkreipė dėmesį I. Kočiūnaitė.
„Ridikas“ garsėja falafeliais, kurių čia rasi visada, pasak Indrės, jie čia ypatingi, nes daromi ne tik tradiciniai, bet ir su daržovėmis: į vidų dedami burokėliai, morkos, saldžiosios bulvės, taip pat grybai ir pan.
„Daugelis sako, kad pas mus skaniausi falafeliai, kad Kaune nėra kitos vietos, kur taip skaniai maitintų. Beje, kartą lankėsi svečiai iš falafelių krašto Izraelio ir stebėjosi, nesitikėjo Lietuvoje, kažkur nuošaly, rasti gerus falafelius. Tai – didelis komplimentas.“
Tarptautinė virtuvė
Meniu rasite ir indiškų patiekalų, taip pat lietuviškų šaltibarščių, bulvinių blynų, sriubų, suktinių, daržovių kepsnelių ar troškinių. Desertui – tortai, ledai, blynai. Atsigerti – šviežių sulčių kokteiliai, glotnučiai, vokiškos sultys, lietuviškas limonadas be cukraus, kava, arbata. Prekybos salelėje galėsite įsigyti neįprastos kavos: trukažolių šaknų, varnalėšos šaknų, kiaulpienės šaknų, gudobelės sėklų ar net morkų kavos ar įdomesnės arbatos (rožinė detoksikuojanti, rytietiška balansuojanti, samaninė energizuojanti, auksinė harmonizuojanti ir pan.).
Kad nenusibostų, kas savaitę į meniu įtraukiamas naujas patiekalas, stengiamasi paįvairinti desertus, taip pat kasdien siūlomi skirtingi pietus, jie atsieina 5 eurus.
„Gaminame su gera nuotaika, įdedame daug meilės, nuoširdžiai stengiamės. Žmonės tai jaučia. Beje, daugiau kaip pusė klientų yra vyrai, tad tik stereotipas, kad vien moterys linkusios maitintis veganiškai. Aišku, būna atvejų, kad pirmą kartą užklydę žmonės nusivilia, jog pas mus nėra mėsos patiekalų, bet ryžtasi paragauti“, – sakė I. Kočiūnaitė.
Virtuvėje pusmetį besidarbuojanti Greta atviravo, kad sunkiausiai būna per pietus, kai užplūsta žmonės. „Iššūkis, kai viena už visą virtuvę esi atsakinga, bet iššūkius aš mėgstu. (…) Iš įdomesnių ingredientų paminėčiau džekfruitą, Azijoje augantį vaisių, atvežamą skardinėse, iš jo gaminame mėsą primenančius patiekalus, tarkim, dedame į plėšytos kiaulienos burgerius. Ilgiausiai pagaminti trunka falafelius: avinžirnius užmerkiu per naktį išmirkti, po to dar 1 val. užtrunka juos paruošti. Džiugu, kai ir iš mėsavalgių sulaukiame komplimentų, kad labai gardu“, – šypsojosi Greta.
Išmoningas interjeras
„Ridiko“ interjerą Indrė su tėčiu ir sese sukūrė iš antram gyvenimui prikeltų medžiagų: lempų gaubtus šlifavo iš kokoso, sienas apkalė lentomis iš tėčio palėpės, yra ir dėdės namų grindų lentų su žalių ir mėlynų dažų potėpiais, daliai lentų – 100 ir daugiau metų. Lentynas pagamino iš stalčių, kuriuos rado aludėje, balkį – kabyklą padovanojo vienas klientas. Staliukai prie lango – iš spintos durų ir laiptų pakopų; kėdės – iš naudotų baldų prekyvietės, jų gobelenai – iš senelių namų.
Spalvotas sienų dekoracijas apipaišė su sese, virtuvės užuolaidas – karoliukus vėrė pati Indrė. Prie įėjimo į virtuvę viršuje kabo padovanota klumpė, pašnekovė juokauja, kad vietoj pasagos. Prie kavos aparato stovinčią palmę padovanojo tėtis, ateityje planuojama sukurti augalų kampelį. Meniu rasite su kreida užrašytą ant lentos, o dažnai įžengę į užkandinę užuosite smilkalus. „Kuriame laisvą stilių“, – sakė Indrė Kočiūnaitė.
Ant baro stalo rasite stiklainį, kur galima paaukoti iniciatyvai „Tušti narvai“, idėją itin palaiko darbuotoja Greta. Prisėdę išvysite kitokios grafikos kampelį, knygas, plakatus, pamatysite parduotuvėlės lentynas, kur prekiaujama lietuvių maisto produktais.
Planuoja plėstis į Vilnių
Kokią „Ridiko“ ateitį Indrė mato po kelerių metų? „Matau šiltą, sandarią užkandinę su praplėsta virtuve. Norisi daugiau augalų. Žinoma, smagu dar vieną „Ridiką“ būtų turėti, nes patalpos darosi per mažos, greičiausiai plėsimės į Vilnių, nes sulaukiame daug vilniečių klausimų. Teiraujatės, kaip mūsų „Ridikui“ sektųsi Londone, Paryžiuje ar Niujorke? Būtų daug žmonių, didžiulė paklausa, ypač stotyse, oro uostuose, o Kaune žmonių praeinamumas geležinkelio stotyje nėra toks didelis“, – pokalbį baigė I. Kočiūnaitė.
Užkandinę „Ridikas“ (M. K. Čiurlionio g. 16) rasite prie pat Kauno geležinkelio stoties, ji įsikūrusi arčiau Ž. Šančių pusės, įstaigą atskirsite iš spalvingo piešinio.
