Po drėgno atokvėpio plūstelėjus karštam orui, didesnį „krūvį“ tenka atlaikyti ir miesto gatvėmis važinėjantiems automobiliams. Kad tik prasidėjusi kelionė nesibaigtų pakelėje iš po variklio dangčio besiveržiant tirštiems garams ar, dar blogiau, ugnies liežuviams, reikėtų atkreipti dėmesį į kelis dalykus. Be to, kaitra rimtą iššūkį meta ne tik mašinos aušinimo sistemai.
Menkas nesandarumas gali pridaryti didelių bėdų
Kaip „Kas vyksta Kaune“ sakė „Inchcape Motors“ salono Garantijų ir techninis vadovas Valdas Petrošius, eksploatuojant automobilį karštu oru dažniausiai susiduriama su variklio aušinimo sistemos gedimais – gatvėje matome stovintį automobilį, iš jo veržiasi garai, ant važiuojamosios dalies bėga aušinimo skystis.
„Ši problema kyla, kai variklio aušinimo sistema netvarkinga. Iš pradžių yra nežymus nuotėkis, bet po to važiuojant kaitroje ir ypač stovint spūstyse temperatūra pradeda kilti, spaudimas padidėja ir skystis išbėga lauk, o variklis perkaista. Be abejonės, žymiai dažniau nei pavasarį-žiemą reikėtų tikrinti aušinimo skysčio lygį apskritai“, – patarė V. Petrošius.
Pamačius, kad sparčiai kyla aušinimo skysčio temperatūros rodyklė, reikia tuoj pat išjungti variklį ir bent valandą palaukti, kol praauš – antraip didelė tikimybė nusiplikyti garais arba skysčiu. Pašnekovo teigimu, jokiu būdu negalima pilti šalto vandens į karštą variklį, nes gali atsirasti deformacijos, varikliui tai labai nesveika.
Koncentracija svarbi ne tik žiemą
Kitas svarbus dalykas, anot automobilių eksperto, yra aušinimo skysčio koncentracijos patikrinimas. Paprastai skystis susideda iš neužšąlančios medžiagos – etilenglikolio – ir vandens. Pastarosios medžiagos aušinimo savybės yra geresnės nei etilenglikolio – jeigu šio cheminio junginio koncentracija didelė, aušinimo efektas varikliui mažesnis. Kai kuriais atvejais padidėjusi etilenglikolio koncentracija gali lemti variklio perkaitimą.
„Įprastai akcentuojame šį momentą žiemą, kad aušinimo skystis neužšaltų taip sugadindamas visą variklio sistemą, tačiau per karščius jo koncentraciją taip pat reikia reguliariai tikrinti“, – kalbėjo V. Petrošius. Įsigijęs paprastą skysčio tankio matuoklį, tai padaryti nesunkiai gali pats automobilio savininkas.
Karšto klimato šalyse, kaip aiškino „Inchcape Motors“ atstovas, aušinimo skystį dažniausiai sudaro 30 proc. etilenglikolio ir 70 proc. vandens, o pas mus medžiagos maišomos vienodu santykiu, po 50 proc. Visgi vasarą variklyje praverstų eksploatuoti „vandeningesnį“ aušinimo skysčio mišinį – prispyrus bėdai, sistemoje galima naudoti ir tik vandenį.
Geriausia rinktis distiliuotą
„Čia pridurtina, kad turint problemų su aušinimo sistema karštą vasarą nepakenktų automobilyje vežiotis 10 l bakelį vandens, geriausia – distiliuoto. Atsiradus nuotėkiui, dėl gedimo pradėjus nežymiai veržtis skysčiui, sistemą bus galima papildyti ir bent jau nuvažiuoti iki serviso. Neturint vandens, teks pakelėje laukti techninės pagalbos“, – kaip išvengti didesnių nepatogumų siūlė V. Petrošius.
Distiliuotas vanduo, beje, rekomenduojamas dėl to, kad jis neišskiria nuosėdų. Įpylus vandens iš čiaupo ar kito šaltinio aušinimo sistema gali būti užteršta. „Lygiai taip, jeigu virdulyje viriname vandenį iš čiaupo, prietaisas ilgainiui apkalkėja, o virindami švarų ar distiliuotą vandenį, virdulio tikrai nepagadinsime“, – buitinį pavyzdį pateikė pašnekovas.
Genda stabdžiai ir kondicionierius
Karščių metu, įspėjo V. Petrošius, šiek tiek blogesnis ir stabdžių diskų aušinimas, bet to, vasarą važinėjama didesniu greičiu ir lėtėjama smarkiau, tad šiai stabdžių sistemos daliai tenka didesnės apkrovos – padidėja tikimybė perkaitinti diskus. Karštuoju sezono dažniau atsiranda stabdžių mušimas, kadangi dėl kaitros įvyksta disko paviršiaus deformacijos, jis gali net trūkti.
„Taip pat kyla mintis dėl automobilio oro kondicionavimo sistemos veikimo. Esant karščiams, ji dirba maksimaliu režimu, kadangi temperatūrų skirtumai yra dideli – tai smarkiai apkrauna kondicionieriaus kompresoriaus sankabą. Jeigu ši dalis netvarkinga, tokiu laiku gali padaugėti kondicionavimo sistemos gedimų“, – dėstė Garantijų ir techninis vadovas.
Tepalams didelės įtakos neturi
„Kalbant apie variklio tepalus, jų darbinė temperatūra pakankamai aukšta, 90-100 laipsnių, tad, tarkime, nuo 20 iki 30 laipsnių pakilusi aplinkos temperatūra didelės įtakos šiai eksploatacinei medžiagai neturi, – aiškino V. Petrošius.
– Bet kokiu atveju, važiuojant karštu oru ir ypač leidžiant laiką kamščiuose, kai variklis dirba tuščia eiga ir slėgis krenta, būtina naudoti gerą sintetinę alyvą. Ji augant temperatūrai nekeičia tepimo savybių taip smarkiai kaip prastesnė mineralinė alyva.“
5W30, 10W40, kaip tvirtino ekspertas – optimalus klampumas, tinkantis daugeliu automobilių. Yra tepalų parinkimo lentelės – klampumo charakteristika priklauso nuo temperatūros, tačiau dažniausiai naudojamos alyvos gerai tepa variklį temperatūrai svyruojant nuo -20 iki 30 laipsnių. Iš šių rėmų oras Lietuvoje retai žengia, kad reikėtų kažkokių nestandartinių tepimo sprendimų.
Taupumas gali atnešti nelaimę
Ne paslaptis ir tai, kad dalis vairuotojų vasarą važinėja žieminėmis padangomis. Minkšta šio automobilio „apavo“ guma, gerai dirbanti žiemos sąlygomis, aplinkos temperatūrai pakilus ir asfaltui įkaitus, drastiškai pakeičia savybes į neigiamą pusę. Padangos suminkštėja, ištižta ir sukibimas su kelio danga gali būti nepakankamas.
Didėja greičiai, o saugumas važiuojant krenta. Tai itin svarbu, bet pas mus nelabai akcentuojama. Važinėjant dviem komplektais, padangų užteks gal keturiems sezonams, eksploatuojant vieną komplektą – daugiausia dviem sezonams. Vairuotojai galvoja visą sezoną važinėdami tomis pačiomis padangomis sutaupysiantys, tačiau iš tikro tik rizikuoja saugumu.
„Maudynės“ saulės atokaitoje – prasta idėja
Gana aktuali ir kosmetinė automobilio priežiūra tvoskiant saulei, ypač transporto priemonėms tamsia spalva, kuri sugeria saulės spinduliuotę ir labai stipriai įkaista. Pagal galimybes, rekomenduojama automobilį statyti pavėsyje ar požeminėse, dengtose aikštelėse. Jeigu tokios galimybės nėra, pasirūpinti šviesiais uždangalais, kurie populiarūs šalyse, turinčiose ilgesnę ir karštesnę vasarą.
Saulėje smarkiai įkaitusio automobilio taip pat nerekomenduojama plauti. Detalės gali būti įkaitusios iki 70-80 laipsnių – užpylus ant tokio paviršiaus šalto vandens dėl staigaus temperatūros pokyčio lako ir dažų danga gali būti pažeista, įtrūkti. Prieš plaunant, transporto priemonę derėtų palaikyti pavėsyje ar leisti ataušti kokioje nors patalpoje.
Aišku, labiausiai aukšta temperatūra veikia plastikines detales, jos gali deformuotis. Dėl to ant automobilio kėbulo gali atsirasti nelygūs tarpai, kas nors atšokti. Tas pats galioja ir interjerui, prietaisų skydelio viršutinei daliai, kuri, visą dieną palikus mašiną atokaitoje, tiesiog kepa. Čia praverstų priekiniam stiklui skirti saulės reflektoriai, neleidžiantys prikaisti salonui.
