Saulėtą dieną patraukiame 17 km už Kauno, link Zapyškio. Šįkart apžiūrėsime Altoniškių piliakalnį, įrengtą kyšulyje tarp Nemuno slėnio ir Ovos upelio.
Ką išvysite
Lipant į Altoniškių piliakalnio (dar vadinamo Altonos kalnu) viršų nerasite turėklų, tad atsiremti gan stačiame šlaite – nebus kur. Kadangi lipsite šlaitais, apaugusiais mišriu, tankoku mišku, o aikštelėje želia žolė, pakelyje neišvengsite jūsų sumąsčiusių pakramsnoti uodų ar kitų gyvių.
Užlipę į viršų išvysite ovalią, apie 27 m ilgio ir apie 18 m pločio aikštelę. Kultūros vertybių registre informuojama, kad šio piliakalnio aikštelės pietiniame krašte supiltas maždaug 26 m pločio, apie 40 m ilgio bei iki 1,5 m aukščio pylimas, kuris apardytas arimų. Pirmojo pasaulinio karo metu jo šiaurinėje pusėje iškastas apkasas. Dabar pylimas apaugęs aukšta žole, ant jo pastatytas nedidelis akmeninis aukuras. Už pylimo iškastas apie 16 m pločio ir iki 1 m gylio griovys, jis iš dalies užslinkęs.
Altoniškių piliakalnio šlaitai yra statūs – iki 35 m aukščio bei apardyti arimų, apaugę medžiais ir krūmais. Pietryčių šlaitu praeina lauko keliukas, netoliese stovi gyvenamieji namai.
Aikštelėje gera atsipūsti, pasigėrėti panorama. Pasistiebę išvysite: Nemuną, Kulautuvos pušynus, Ovos upelį, dar toliau – Vilkijos bažnyčios bokštus. „Viskas čia šventa, nes jotvingių ar kurios kitos aisčių giminės čia gyventa“, – rašoma leidinyje „Suvalkija“ (1999 m., nr. 2). Šiame leidinyje spėjama, kad Vincas Kudirka „Tautišką giesmę“ parašęs prie Nemuno, manoma, kad viešint Zapyškyje.
„Zanavykų kraštotyros tėvas, buvęs pašto viršininkas Antanas Gintneris teigė, kad dr. V. Kudirka „Tautišką giesmę“ parašęs ne kur kitur, bet tik prie Nemuno, o tikriausiai viešėdamas pas kunigą Kolytą Zapyškyje.“
Pietrytinėje pašlaitėje išvysite 3 ha ploto papėdės senovės gyvenvietę. Altoniškių piliakalnis datuojamas I tūkst. - II tūkst. pradžia.
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą piliakalnio aikštelėje buvo laidojami žmonės. Teigiama, kad XIII-XIV a. čia stovėjo medinė pilis.
Jaunavedžių globėjos Altonos piliakalnis
Ežerėlio kultūros centro etnografė Jūratė Bytautė portalui „Kas vyksta Kaune“ pasakojo, kad kadais, dar iki krikščionybės, ant piliakalnio buvęs aukuras, kur buvo kūrenama amžinoji ugnis ir deginamos aukos deivei Altonei – jaunų vyrų globėjai. „Jie melsdavosi Altonei, kad parinktų kuo geriausią nuotaką“, – sakė J. Bytautė.
Pasakojama, kad melsdavosi jie po piliakalnio viršūnėje augančiu ąžuolu, prie aukuro.
„Kita legenda byloja, kad Zapyškyje, kur stovi senoji bažnyčia, kadais vyrai kūreno ugnį dievui Kiraičiui, ten buvusi rimta šventvietė. Tuo metu ant Altoniškių piliakalnio vaidilutės kūreno ugnį deivei Altonei. Kartą žynys nuo Kiraičio aukuro atėjo prie Altonės aukuro ir įsimylėjo vaidilutę. Ateidavo vis dažniau ir dažniau, o kartą per ilgai užsibuvo ir jo saugoma ugnis Zapyškyje ėmė ir užgeso. Žmonės išsigando, ėmė šaukti: „Dievams galas! Dievams galas!“ – Kad dievai nerūstautų, jaunąjį žynį sugavo ir sudegino bei įkūrė naują ugnį“, – legendą perpasakojo etnografė J. Bytautė.
Rengiamos lietuviškos vestuvės
Etnografė pasakojo, kad ant Altoniškių piliakalnio keliskart per metus rengiamos lietuviškos vestuvės, krikštynos, taip pat švenčiamos Rasos, rudens bei pavasario lygiadieniai.
Kaip atrodo lietuviškų vestuvių apeigos ant Altoniškių piliakalnio? „Iš pradžių su jaunaisiais apeiname kalną ir nuvedame prie upelio, ten atliekama apsišvarinimo apeiga – prausimasis. Po to užkylame ant kalno, prie vartų jauniesiems plaunamos kojos, uždedami vainikai. Tada jie įeina pro vartus, sudarytus iš vestuvių pulko. Prie aukuro visi šventės dalyviai sustoja ratu, jaunieji – vidury rato, uždegame ugnį aukure. Jauniesiems apeigine juosta surišamos rankos ir tris kartus jie turi apeiti aplink aukurą. Pulkas tuo metu barsto ant jaunavedžių grūdus. Galiausiai virš ugnies palaiminami žiedai ar kiti tuoktuvių ženklai ir jaunieji vienas kitam juos įteikia. Tuomet jaunieji vaišina vienas kitą medumi, iš vieno kaušo geria midų, laužia duoną“, – pasakojo lietuviškų vestuvių ceremonijos detales etnografė J. Bytautė.
Pasak jo, šios vestuvių apeigos vyksta vietoj bažnytinių, kitais atvejais jaunieji atvyksta jau po bažnytinės ceremonijos.
J. Bytautės teigimu, tuokiamasi ant daugybės Lietuvos piliakalnių, mat pastaruoju metu atgijęs senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ judėjimas. Populiaru tuoktis ant Rambyno, Birutės, Šatrijos ir kt. kalnų.
Kaip rasti
Altoniškių piliakalnis stovi Zapyškio seniūnijoje (Kauno r.), Altoniškių kaime. Pasiekiamas Zapyškio-Kriūkų plentu čia.
Jei jėgos dar neišseko, raginama keliauti toliau. Netoliese, už kelių kilometrų, stovi Jadagonių, kiek toliau – Šėtijų piliakalniai.
