Kauno pareigūnai išaiškino dviejose laikinosios sostinės įmonėse taikytas neteisėto automobilių realizavimo schemas. Kaip pranešta penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje, automobilių pirkėjams iš trečiųjų šalių pagal poreikius bendrovės suveikdavo kokius tik reikia transporto priemonės dokumentus. Šitokiu būdu neteisėtai įgyta 232 740 eurų.
[galerija kiek=”4″]
Patikrinimai atvedė iki dokumentų klastotojų
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimų valdybos (ENTV) pareigūnai, vykdydami policines priemones, skirtas kovoti su šešėliu, kartu su Valstybine mokesčių inspekcija patikrino automobilių pardavėjus.
Kauno apskrities VPK viršininkas Darius Žukauskas žurnalistams sakė, kad tikrinti autovežiai iš Vokietijos, automobilių dokumentai. „Pastebėjome, kad Kauno mieste dvi įmonės užsiima mūsų požiūriu neteisėta veikla. Viena iš jų transporto priemonę registruodavo bendrovės vardu. Automobilis šalį palikdavo su lietuviška registracija ir iškeliaudavo į trečiąsias, ne Europos Sąjungos (ES), šalis“, – schemą nusakė D. Žukauskas.
Vienoje įmonėje taip įregistruota 1808, kitoje – 2890 automobilių. Atlikus kratas, rasti tiek notaro, tiek Techninės apžiūros centro antspaudai, taip pat draudimo dokumentai. Įmonėse klastoti ir buhalterinės apskaitos dokumentai, nuo valstybės nuslėpti mokesčiai.
„Mašinos išvykdavo su pilnu paketu. 40 eurų imta už registravimą įmonės vardu, toliau suma augdavo priklausomai nuo reikalingų dokumentų paketo dydžio. Bendradarbiaujame šiuo klausimu su visų valstybių teisėsauga, atsakome į visas užklausas“, – pasakojo Kauno apskrities VPK viršininkas.
Neteisėtai uždirbo daugiau nei 200 tūkst. eurų
Kaip tikslinama policijos išplatintame pranešime spaudai, vyras (gim. 1965 m.), suteikęs įgaliojimus įmonės vardu registruoti automobilius, užregistravo 2890 automobilių bei sudarė 11 900 suklastotų sandorių. Pas šį asmenį taip pat rasta 5363 įvairių asmenų dokumentų kopijos. Dokumentai galimai buvo klastojami automobilyje „Mercedes-Benz“, kur buvo įsirengta kompiuterizuota darbo vieta. Skaičiuojama, kad daugybę mašinų taip įforminęs vyras neteisėtai įgijo net 178 500 eurų.
Tęsdami ikiteisminį tyrimą, pareigūnai nustatė dar vieną asmenį, galimai vykdžiusį neteisėtą juridinio asmens veiklą klastojant dokumentus ir apgaulingai tvarkant apskaitą. Ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, jog vyras (gim. 1961 m.), norėdamas gauti pajamų, kitų asmenų (dažniausiai – užsienio piliečių iš Ukrainos ir Moldovos) Lietuvoje pirktus automobilius registruodavo dviejų uždarųjų akcinių bendrovių vardu.
Vyriškis, galimai klastodamas bendrovių direktorių parašus, išrašydavo įgaliojimus visiškai disponuoti ir valdyti automobilius bei juos užregistruoti. Tokiu būdu užsienio piliečiai, gabendami automobilį į savo šalį, turėdavo galimybę išvengti privalomų muitinės mokesčių. Manoma, jog vyras galimai neteisėtai įgijo daugiau nei 54 000 eurų.
Kauno apskrities VPK ENTV pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 203 str. 2 d., 222 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., dėl neteisėtos juridinio asmens veiklos, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu. Už tai gresia laisvės atėmimas iki ketverių metų.
Veikia pagal tris schemas
Konferencijos dalyvavęs Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius išskyrė tris galimai neteisėto veikimo schemas: kai transporto priemonė registruojama įmonės vardu ir išvažiuoja iš ES erdvės, kai registruojama asmens vardu ir taip pat palieka ES erdvę ir kai Lietuvoje įsigiję automobilį žmonės deklaruoja, kad įsigijo jį užsienyje.
„Matomi dideli skaičiai neteisėtos apyvartos. Kalbant apie automobilių išvežimą, nesvarbu, kieno vardu registruota, tikslas – kad trečiųjų šalių piliečiai išvengtų muitinės procedūrų savo valstybėje, šitaip nesumokami mokesčiai šalyje, kuriose automobilis eksploatuojamas“, – kalbėjo D. Valkavičius.
Anot prokuroro, šiais dviem atvejais tyrimas rodo, kad teiktos plataus spektro neteisėtos paslaugos. Buvo galima įsigyti draudimo polisą, techninės apžiūros ir registracijos dokumentus.
„Kai mašina perkama asmeniniam naudojimui Lietuvoje, matoma, kad plačiai paplitusi schema, kai surašomas vadinamasis kauferis – užsienietiška pirkimo-pardavimo sutartis. Žmogus apgauna valstybę, bet, ko gero, daugiausia save, nes kilus pretenzijoms dėl techninės būklės, nežinomas tikrasis pirkėjas“, – žurnalistams aiškino D. Valkavičius.
Kenčia visos šalys
Taip pat policija šiuo metu atlieka daugiau nei 10 ikiteisminių tyrimų, kai buvo klastojamos užsienio pirkimo-pardavimo sutartys – neva asmuo buvo išvažiavęs į užsienį ir ten pirko automobilį.
„Tada atsakomybė tenka ir lietuviui, kurio vardu registruotas automobilis. Kai eisme dalyvauti pradeda tokia mašina, tik laiko klausimas, kada problemos sugrįš dokumentuose figūruojančiam asmeniui. Siūlome visais atvejais pildyti lietuviškas pirkimo-pardavimo sutartis, užregistruoti automobilį naujo savininko vardu“, – apsidrausti nuo nemalonių incidentų skatino D. Valkavičius.
Dviejose neteisėtai veikusiose įmonėse naudoti blankai oficialūs, tačiau draudimas įmokų negavo, techninė apžiūra ir notaro antspaudai negalioja.
D. Žukauskas su D. Valkavičiumi prisiminė neseniai publikuotą atsitikimą, kai į „Tesla“ Ukrainoje atsitrenkė „BMW“ su lietuviškais dokumentais. Peržiūrėjus registraciją, matyti, kad dokumentai neteisėti, draudimas tokiu atveju nedengia kaltininko padarytos žalos – nuostolius tenka atlyginti pačiam vairuotojui.
