Važiuojant Kauno Vilijampolės rajonu neįmanoma nepastebėti spalvingo, žaižaruojančio namo, kuriame atsispindi saulė ir automobilių šviesos. Sekmadienį šį namą nusplavinęs projektas buvo oficialiai pristatytas visuomenei.
[galerija kiek=”20″]
Sekmadienį Vilijampolėje į kauniečio menininko Vytenio Jako projekto „Degantys akmenys“ pristatymą prie buvusius Kauno geto vartus 1941-1944 metais žyminčio nedidelio paminklo rikosi svečiai, kurių lūpomis prisiminta šios vietos istorinė atmintis, atvyko ir Izraelio ambasadorius Amir Maimon.
„Šiame rajone gyveno apie 40 tūkstančių žydų – vaikų, moterų ir vyrų. Kiekvienam iš jų buvo skirta gyvenamoji erdvė, užimanti ne daugiau kaip 3 kv. metrus. Teritorija aptverta spygliais. Žmonės dieną ir naktį čia gyveno didžiulėje baimėje, kad juos išveš į mirtį, todėl namai atrodė esantys nesaugūs. Tačiau, nepaisant nieko, čia vyko gyvenimas – nors buvo negalima, gimdavo vaikai, žmonės švęsdavo žydų tautai svarbų Šabatą. Reikia prisiminti ir tai, kas buvo gera, bet neužmiršti ir sunkumų, su kuriais teko susidurti. Tačiau žydų tauta šiandien gyvuos šiose šviesiose pastato spalvose“, – įkvepiančius žodžius stovėdamas prie meno projekto Vilijampolėje tarė Izraelio ambasadorius.
Apleistas statinys A. Kriščiukaičio ir Ariogalos gatvių sankirtoje, kuriame anksčiau veikė vokiečių komendantūra, stūksantis už minėto obelisko, ir neretai jį užgošdavęs, atgimė naujai. Niūrus jo fasadas dabar ryškus ir šviečia iš tolo ne tik dieną, bet ir naktį. Šitaip įprasmindamas Kauno ryšio su žydų tauta tęstinumą.
„Šis mano kūrinys susilaukė prieštaringų vertinimų: vieni jį priima labai pozityviai, kitus šokiruoja, jų teigimu, per ryškios spalvos, nes aplinka byloja apie mirtį, primena Holokausto laikus. Tačiau jį kurdamas stengiausi įprasminti ir gerus čia vykusius dalykus, prisimindamas, kad žydai itin prisidėjo prie kultūrinio, ekoniminio pamato. Todėl spalvos – šviesios“, – portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistams kalbėjo kūrinio autorius V. Jakas.
„Dabar šioje teritorijoje gyvenusių žydų nebėra, jie nužudyti, bet šviesios spalvos tarsi liudininkės to, kad kadaise ir čia pulsavo gyvenimas. Juk Kauno gete hebrajų kalbos buvo slapta mokomi vaikai, sukurtas netgi orkestras. Liepos pabaigoje Izraelyje vyks koncertas, kuriame bus autentiškai atkurti Kaune tuomet grojusio geto orkestro kūriniai“, – prasitarė kaunietė menininkė bei „Kaunas 2022“ ambasadorė Bella Shirin.
Pasak V. Jako, veidrodžių šukės, kuriomis dekoruotas pastato fasadas, metaforiškai simbolizuoja sudužusius gyvenimus. Tokią idėją, sako menininkas, padiktavo grindinys, ant kurio stovi Kauno geto vartus žymintis nedidelis paminklas, todėl nutarta grindinio motyvą atkartoti ir statinio sienose.
„Įdomu į pastatą pažvelgti vakare, naktį, kai gatve važiuoja daugybė automobilių. Namas dega tarsi briliantas. Tiesa, jis atrodo įspūdingai bet kuriuo paros metu. Metų laikų kaita taip pat turės įtakos šiam meno kūriniui. Jis nuolat bus kitoks. Norėčiau, kad žmonės jį matydami kalbėtųsi ir prisimintų laiką, kai dėl tragedijos Kaunas prarado kultūrinį, istorinį žydų tautos paveldą. Teko girdėti, kad net patys žydai, kol šis pastatas buvo pilkas, nežinojo, kur yra Kauno geto vartų simbolis“, – atviravo pašnekovas.
Prie „Degančių akmenų“ atsiradimo prisidėjo kūrybines jėgas suvieniję „Kiemo galerijos“ menininkų bendruomenės nariai: Justas Ivanauskas, Saulė Juzelėnienė ir kiti.
Sekmadienį pristatant meno kūrinį ceremoniją vedė Kauno žydų bendruomenės pirmininkas G. Žakas. Tarp susirinkusiųjų buvo galima išvysti ir išgirsti getą išgyvenusią Fruma Kučinskienę. Taip pat Dobrę Rozenbergienę, Judita Mackevičienę, Julianą Zarchy bei Kaunas 2022 „Atminties biuro“ kuratorę Daivą Citvarienę, Virginiją Vitkienę ir kitus.
Aidint kalboms ir prisiminimams apie karą, Holokausto, geto laikus simboliškai kone virš galvų ratus suko lėktuvai, atskrieję iš S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome savaitgalį vykusios aviacijos šventės.
