Ketvirtadienio vakarą Ramučių gyventojams buvo pristatytas Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) sparčiai kylančios Kauno kogeneracinės jėgainės (KKJ) projektas. Šio objekto statybas priešiškai vertinantys tenykščiai ir Kauno miesto gyventojai sako neketinantys nuleisti rankų – sieks atliekų deginimo gamyklos projekto sustabdymo.
Jau pradėta pasirašyti peticija, kuri vėliau, teigia gyventojai, bus įteikta Kauno rajone išrinktai vietinei valdžiai ir Seimui. O, jei priemonės nepadės, – teismui. Tačiau už KKJ statybos reikalus atsakingi „Lietuvos energijos“ ir „Fortum Heat Lietuva“ atstovai portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė, su bendruomene norintys komunikuoti toliau, atsakant į visus jiems rūpimus klausimus. Gyventojai ne kartą sakė, jog esą nutariant dėl KKJ atsiradimo Kauno LEZ teritorijoje, miesto ir rajono bendruomenės nuomonės apie norimus vykdyti planus nebuvo klausta, šios pozicijos laikytasi ir vakar, diskutuojant apie atliekų deginimo gamyklos projektą.
Valdžios atstovams teiks peticiją
„Mes siekiame stabdyti atliekų deginimo jėgainės statybą. Pirmiausia, bendruomenės nuomone, turėtų būti pastatyta kogeneracinė jėgainė Vilniuje, kad būtų įvertinta visa informacija ir aplinkybės, koks kiekis atliekų susidaro Lietuvoje, bei nuspręsta, ar papildomi jų deginimo pajėgumai apskritai reikalingi“, – portalo žurnalistams kalbėjo Ramučių bendruomenės iniciatyvinės grupės atstovas Šarūnas.
Žengti pastarąjį žingsnį, jo teigimu, paskatino ir premjero Sauliaus Skvernelio neseniai nuskambėję pasisakymai. Portale „Kas vyksta Kaune“ rašyta, jog premjerui pavyko susitarti su „Lietuvos energijos“ vadovais, jog Vilniuje bus galima deginti mažiau atliekų bei įrengti papildomus taršą mažinančius filtrus, o Vilniui tekusį kiekį nuspręsta „permesti“ Kaunui.
„Niekas mums neatsakė, kodėl Kauno ar Ramučių gyventojai yra labiau antrarūšiai negu vilniečiai. Šis ir daugelis kitų atsakymų mums labai svarbūs, tačiau projekto atstovai nepaaiškino priežasčių. Todėl ėmėmės veiksmų – internete patalpinome peticiją, papildomai žmonių parašus rinkome ir šio susirinkimo metu, taip pat parašų anketas bendruomenės nariai dalins savo kaimynams. Po to žadame kreiptis į Kauno rajono merą Valerijų Makūną bei Kauno rajone išrinktą Seimo narį – Viktorą Pranckietį. Prašysime jų palaikyti Ramučių, Karmėlavos ir Kauno gyventojų pusę, stabdant atliekų deginimo gamyklos projektą“, – apie artimiausius ateities planus kalbėjo pašnekovas.
Ramučių bendruomenės iniciatyvinės grupės atstovo teigimu, gyventojams rūpimais klausimais talkinantys specialistai esą pagrįstai įsitikinę, jog Lietuvoje yra per mažai šiukšlių, kurios galėtų būti deginamos trijose kogeneracinėse jėgainėse – Kaune, Vilniuje ir Klaipėdoje. „Mes pasisakome už tai, kad atliekos būtų rūšiuojamos ir perdirbamos, o ne deginamos. „Lietuvos energijos“ atstovai, pritardami KKJ statybai tarsi meta mokesčių mokėtojų pinigus į balą, rūpindamiesi papildomų nereikalingų pajėgumų atsiradimu“, – pridūrė Šarūnas.
Susirinkimo salėje nuskambėjus teiginiui, jog atliekų šalyje turėtų mažėti, nes žmonės jau keletą metų rūšiuoja, bendrovės „Lietuvos energija“ kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos vadovas Nerijus Rasburskis sakė, kad, remiantis statistika, vienam gyventojui Lietuvoje šiandien tenka daugiau atliekų nei anksčiau – 1,272 mln. tonų. „Rūšiavimo metodai dar nepakankamai gerai veikia – atliekų tarsi turėtų mažėti, bet išrūšiavimo lygis nėra aukštas“, – tvirtino jis.
Portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistų paklaustas, ką galvoja apie gyventojų norą stabdyti KKJ projektą, korporatyvinio valdymo vadovas Mindaugas Keizeris teigė, jog su Ramučių bendruomenės iniciatyvine grupe pavyko susitarti, kad visi jiems iškylantys klausimai, būtų aptarti susėdant prie bendro stalo.
„Įskaitant bet kokius – mums patogius ar nepatogius klausimus. Artimiausiu metu su bendruomenės atstovais susiderinsime laiką bei tęsime diskusiją. Bendruomenės nariai susirinkimo metu uždavė daugybę klausimų, į kai kuriuos iš jų dėl laiko stokos nebuvo atsakyta“, – sakė jis.
Vežti atliekas iš Vilniaus į Kauną neįsipareigojo
KKJ projekto aptarimo metu, kaip jau minėta, Ramučių gyventojai neslėpė susirūpinimo ir dėl neseniai premjero išsakytų žodžių, kad apie 80 proc. atliekų į šiukšlių deginimo gamyklą Kaune galimai atkeliaus iš Vilniaus. Tačiau „Lietuvos energijos atstovai“ bendruomenės nariams užsiminė, jog jokie įsipareigojimai dėl atliekų vežimo iš vieno miesto į kitą, nėra sumanyti.
„Pastarasis klausimas išties dažnai keliamas. Jį įvertino Aplinkos ministerijos ir kitų institucijų atstovai bei nusprendė, jog remiantis atliktais skaičiavimais, deginamų šiukšlių kiekių turėtų užtekti visiems numatytiems jėgainės Kaune pajėgumams“, – „Kas vyksta Kaune“ komentavo bendrovės „Lietuvos energija“ korporatyvinio valdymo vadovas.
„Argumentai, išsakyti per projekto pristatymą bendruomenės neįtikino. Mes nemanome, kad deginti norimų atliekų užteks ilgam laikui. Panašu, kad mokslininkai, tyrinėjantys šį klausimą, taip pat neprieina prie bendro sutarimo“, – pastebėjo Ramučiuose gyvenantis Ugnius.
Projekto atstovai bendruomenės nariams tvirtino, jog jiems pavyko atrasti tam tikras technines galimybes, kuriomis vadovaujantis, esant geram abiejų didžiųjų miestų atliekų rūšiavimo rodikliui, ir mažėjant šiukšlių kiekiams, elektrinė galės veikti mažesniu pajėgumu, nekeldama jokio papildomo taršos lygio.
„Europa žengia žiedinės ekonomikos keliu, t.y. stengiamasi rūšiuoti kuo daugiau atliekų ir jas perdirbti pasitelkiant „zero wasted“ technologijas, kurios pasižymi mažesniu kenkimu aplinkai. O pas mus, Lietuvoje, einama kitu keliu – neapskaičiavus viso atliekų kiekio šalyje ir atidarant Kauno bei Vilniaus jėgaines, į rinką norima išleisti kuo didesnius pajėgumus“, – mintis dėstė Ramučių gyventojas Audrius.
Gyventojai baiminasi dėl sveikatos
„Mūsų visai netenkina posakis apie didesnius ar mažesnius deginamų atliekų kiekius. Juk vienaip ar kitaip patenkame į taršos zoną, kur niekas mums nekompensuos už prarastą sveikatą. Taip pat ir už tai, kad nuvertės nekilnojamasis turtas. Kai šis atsidurs greta Kauno kogeneracinės jėgainės – niekas nenorės gyventi rajone, kuriame didelė tarša. Partizanų gatvėje, kur gyvenu, aplink yra pastatytos keturios katilinės, kuriose, tikėtina, deginamos medžio drožlės. Manau, jog ir ten niekas nepatikrino užterštumo lygio, o įgyvendinus gamyklos projektą, jo padaugėtų dar labiau “, – portalui kalbėjo į KKJ projekto pristatymą atvykusi kaunietė, Partizanų gatvės gyventoja.
Pasak jos, jei būtų pasirinkta strategiškai labiau nuo gyvenamųjų namų nutolusi atliekų deginimo gamyklos vieta, statyti ją būtų įmanoma, tačiau šiuo atveju sąlyga nėra išpildyta.
„Europos Sąjungos nuostatuose numatyta, kad Lietuvai užtenka vienos šiukšlių deginimo jėgainės, esančios Klaipėdoje. Mano žiniomis, uostamiestyje nedirbama visu pajėgumu – tik tris dienas per savaitę. Kaunui nereikia elektrinės, gyventojai puikiai rūšiuoja šiukšles. Mūsų miestas nebuvo taip užverstas atliekomis kaip Vilnius. Šis susirinkimas yra įrodymas, kad bendruomenė priešinasi KKJ statyboms. Mums jos nereikia!“ – argumentus žėrė laikinosios sostinės gyventoja Irena.
Į projekto pristatymą atvykusi Biruliškių gyventoja Elena, „Kas vyksta Kaune“ sakė, jog jos namas stūkso visai netoli šiukšlių deginimo jėgainės statybvietės – už mažiau nei 400 metrų. „Į mūsų namo pusę žadamas plėsti kelias, nors jau dabar trūkinėja sienos. O ką jau kalbėti apie dulkių kamuolius – neįmanoma išeiti į lauką. Kaip galime šitaip gyventi? Niekas į mus neatsižvelgia“, – kartėlį liejo moteris.
„Atskiros dalelės, kurias iškirs jėgainė, nėra problema, teiginiui pritarė ir Ramučių bei Kauno bendruomenių nariai. Tiesa, Lietuvoje nėra veikiančių laboratorijų, todėl tokios paslaugos perkamos iš išorės. Tačiau visi iki šiol atlikti tyrimai atitinka aplinkosauginius bei taršos matavimo reikalavimus“, – tikino M. Keizeris.
Kauno kogeneracinės jėgainės generalinis direktorius Ramūnas Paškauskas, priminė, kad Biruliškių kaimas, plytintis, Karmėlavos seniūnijos teritorijoje, Kauno rajone, šalia magistralinio kelio Vilnius-Klaipėda pasirinktas dėl tinkamo prisijungimo prie inžinerinių tinklų: gamtinių dujų, elektros energijos tinklų bei Kauno miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklų.
Sunerimo dėl šiukšlių išvežimo iš Kauno LEZ
Iš rajono ir miesto gyventojų auditorijos nuskambėjo ir dar vienas aktualus klausimas: kaip atliekų srautas, patekęs į KKJ, išvažiuos iš LEZ teritorijos, jei numatytu laiku neatsiras viadukas? Šiuo metu atliekų deginimo gamyklos atstovai yra pasirašę sutartį su Kauno LEZ dėl vidinių kelių įrengimo. Praėjusiais metais, „Lietuvos energijos“ atstovų teigimu, įrengta nuovaža iš magistralinio kelio A1. O Šiemet esą ketinama tęsti reikiamos infrastruktūros įrengimo darbus iki Veterinarų gatvės.
„Vidiniai keliai reikalingi tam, kad atgabenus į jėgainę atliekas, transporto priemonės galėtų išvažiuoti per kitą LEZ teritorijos pusę. Mūsų atveju, vidiniame kelyje, kuris įrengtas iš greitkelio A1, gali vykti tik vienpusis eismas. Todėl pasitarus su inžinieriais, nutarta, jog visomis komunikacijomis, tarp kurių ir pravažiuojamieji keliai, rūpinsis įmonė Kauno LEZ. Viaduko įrengimu taip pat rūpinasi LEZ drauge su Kauno rajono savivaldybe ir kelių direkcija“, – sakė R. Paškauskas.
Anot N. Rasburskio, Kauno atliekų deginimo gamykloje iš viso bus galima sudeginti apie 200 tūkst. tonų atliekų. Iki 2030 metų tikimasi, jog 30 proc. visų atliekų bus deginamos ir vos 5 proc. pasieks sąvartynus, likusi dalis – antrinės žaliavos.
Taip pat jėgainės poveikio aplinkai objektyviam įvertinimui prieš ir po jėgainės veiklos pradžią yra numatyti papildomi aplinkos oro kokybės matavimai. Šiam įvertinimui atlikti numatoma parinktoje vietoje (Ramučių gyvenvietėje, Karmėlavos sen., Kauno r.,) naudojant mobiliąją laboratoriją 4 kartus per metus, skirtingais metų sezonais, atlikti nepertraukiamus dviejų savaičių trukmės kietųjų dalelių KD10 ir KD2,5, azoto dioksido (NO2), anglies monoksido (CO), ozono (O3), sieros dioksido (SO2) ir benzeno (C6H6) matavimus. Matavimus atliks Aplinkos apsaugos agentūra, rašoma bendrovės „Lietuvos energija“ pranešime spaudai.
Netoli magistralės A1 kylančioje KKJ statybvietėje supiltas juodžemis, nustatytame gylyje jau formuojamas kuro bunkeris, pilnai iškeltos armatūros, į viršų kyla pastato sienos. Čia, pasak projekto atstovų, numatytos deginti nepavojingos komunalinės, pramoninės atliekos bei trečiosios kategorijos dumblas.
