Kaune lyg grybai po lietaus dygsta nauji verslo centrai, tačiau neatrodo, kad jų savininkai susiduria su nuomininkų paieškos problemomis. Per artimiausius porą metų, prognozuojama, kad šiuolaikinių verslo centrų patalpų Kaune padaugės kelis kartus, tačiau kyla abejonių, ar atsiras tiek verslo įmonių, kurios nuomosis naujus biurus.
Metų pradžioje Karaliaus Mindaugo prospekte atidarytame VC „Arka“ išnuomota didžioji dalis patalpų, o Jonavos gatvėje panašiu metu duris atvėrusiame VC „Kauno dokas“ jau kitą savaitę prasidės plėtra – paskutiniojo korpuso statybos. Jau veikiančiame verslo centre užimta 92 proc. patalpų ir vyksta derybos dėl nuomininkų, kurie įsikurs naujai statomame 6 tūkst. kv. m. ploto korpuse. Užbaigus šias statybas VC „Kauno dokas“ pasieks 17 tūkst. kv. m plotą.
Kitąmet – dar du didelis verslo centrai
Panašiai dar tiek naujų biurų patalpų kitąmet rinkai pasiūlys ir kitas VC „Kauno dokas“ vystytojų bendrovės „Urban Inventors“ objektas – buvusio „Pramprojekto“ vietoje perstatomi nauji BLC korpusai. Po renovacijos tiek senasis BLC (Biznio lyderių centras), tiek naujieji pastatai susijungs po vienu stogu ir pavadinimu – „Business Leaders Center“ ir taps didžiausiu verslo centru Kaune.
Kaip portalą „Kas vyksta Kaune“ informavo „Urban Inventors“ generalinis direktorius Lionginas Šepetys rugpjūčio mėnesį planuojama užbaigti „Business Leaders Center“ požeminės automobilių stovėjimo aikštelės statybos darbus, o pirmąjį 2019 metų ketvirtį į pastatą turėtų įsikelti ir pirmieji nuomininkai.
Tiesa, didžiausio titulu „Business Leaders Center“ kitąmet džiaugsis neilgai – kol duris atvers vietoje „Respublikos“ viešbučio kylantis naujas verslo centras „Magnum“, kurio planuojamas plotas – virš 20 tūkst. kv. m.
Kaunui nereikia baimintis
Verslo centro „Kauno dokas“ statyboms reikalingų investicijų pritraukimu užsiimančios bendrovės „Capitalica Asset Management“ generalinis direktorius Andrius Barštys pabrėžia, kad apie nekilnojamąjį turtą dažniau įprasta kalbėti kaip apie gyvenamųjų objektų projektus, tačiau didžiausia pasaulio nekilnojamojo turto rinka yra verslo biurų rinka.
Būtent šiuo aspektu tiek jo vadovaujama investicijų valdymo bendrovė, tiek didysis jos akcininkas SBA koncernas (aut. past. – valdo 80 proc. „Capitalica Asset Management“ akcijų), žvelgia į situaciją Kaune.
A. Barščio teigimu iš Baltijos šalių verslo centrų, kaip nekilnojamojo turto rinkos, srities lyderis yra Talinas, kur vienam miesto gyventojui tenka 1,69 kv. m šiuolaikiško biuro standartus atitinkančio biurų ploto. Palyginimui, Stokholme, kuris yra Europos biurų rinkos lyderis – 8,2 kv. m Lyginant su Talinu, Vilnius (1,09 kv. m) ir Ryga (1 kv. m) atsilieka kiek mažiau nei dvigubai ir vis dar turi didelį potencialą augimui. „Vilniuje šiuo metu neišnuomoto ploto naujuose verslo centruose tėra 3 proc.“, – perspektyvas augimui įžvelgia A. Barštys.
Ne mažesnes galimybes ekspertas mato ir Kaune, kur vienam gyventojui šiuo metu tenka vos 0,49 kv. m biurų patalpų ploto. „Neabejotinai Kaune per kitus metus ši rinka augs apie 30 proc., o ateityje – dar daugiau“, – įvardija pašnekovas. Pasak jo, nereikėtų baimintis, kad naujai statomiems verslo centrams pritrūks nuomininkų, nes iki šiol tokių patalpų pasiūla Kaune buvo tokia menka, kad su planuojamais verslo plėtros ir naujų įmonių pritraukimo tempais dar ilgai neviršys paklausos.
Sėkmę garantuoja pasikeitusios tendencijos
A. Barščio įsitikinimu, didžiulį šiuolaikiškų verslo centrų patalpų poreikį diktuoja tiek pasikeitusios tendencijos, tiek Lietuvoje, o ir Kaune besikuriančių tarptautinių kompanijų bei paslaugų centrų poreikiai. „Verslas dėl darbuotojų konkuruoja ne tik didesniu darbo užmokesčiu, bet ir darbo vietos kokybe, nes šiuolaikiniam darbuotojui vis labiau svarbu ne tik atlygis, bet ir sąlygos, kuriomis jis dirba, jo savijauta darbo vietoje“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė A. Barštys.
Verslininkas atkreipė dėmesį, kad pasiūlyti darbuotojams itin kokybišką darbo vietą išskirtinėse vietose – centre, šalia senamiesčio ar prie upės – Vilniuje ar Kaune yra ženkliai pigiau, nei Londone ar Stokholme, kur panašaus lygio verslo centrų nuoma kainuoja pasakiškus pinigus. Ir tai vis labiau tampa konkurenciniu pranašumu Lietuvoje besikuriančioms įmonėms.
Apie tai, kad Lietuva su vakarų Europos rinka dėl investicijų pritraukimo konkuruoja ne mažu darbo užmokesčiu, kaip kad buvo anksčiau, bet palyginti nedidele kokybiškų verslo patalpų nuomos kaina, neseniai verslo centre „Kauno dokas“ vykusiame renginyje kalbėjo ir ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Verslo patalpų nuoma, ypač jei jūsų specializacija – paslaugos – sudaro ne tokią ir mažą dedamąją įmonės sąnaudų lentelėje. Lietuva jau išsikovojo įvertinimą, kaip aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų šalis, o santykinai gerokai mažesnė verslo patalpų nuomos kaina tampa lemiama kurti savo padalinius ar iškelti verslą į mūsų šalį ir tai atveria dar didesnes perspektyvas šiuolaikiškus standartus atitinkančių verslo centrų plėtrai“, – ateities verslo strategijas atskleidė Ž. Mauricas.
Lietuvai numatyta IT centrų ateitis
Artimiausiuose investicijų valdymo bendrovės „Capitalica Asset Management“ planuose ne tik dar keleto verslo centrų Kaune statybų planai, bet ir apie 30 kv. m ploto biurų pastato Rygos centre statybos. „Mano valdoma bendrovė orientuojasi į perspektyvių miestų centruose, prestižinėse vietose vystomus verslo centrų projektus“, – portalui teigė A. Barštys.
A. Barščio įsitikinimu, jei Estija ir Talinas tarp trijų Baltijos valstybių išsiskiria, kaip startuolių ir inovatyvių IT specialistų lyderis, Latvija daugiau orientuota į verslo procesų valdymo bendrovių koncentraciją, tai Lietuvai derėtų užimti aptarnaujančių IT centrų kūrimosi lyderystę, o Kaunui tai galėtų tapti konkurenciniu arkliuku, ypač dėl mieste veikiančio technologijų universiteto.
