Seimas antradienį po svarstymo pritarė parlamente suderintai trejų metų trukmės mokesčių sistemos reformai. Ji numato su darbo santykiais susijusius mokesčius konsoliduoti darbuotojo pusėje, įvesti 20 ir 27 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus, padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) ir išplėsti jo taikymo ribas.
Už tai numatančius Gyventojų pajamų mokesčio pakeitimus antradienį balsavo 68, prieš – 19, susilaikė 23 parlamentarai. Galutinis pataisų priėmimas Seime skubos tvarka planuojamas ketvirtadienį.
Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas, pristatydamas komiteto suderintą ir priimą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimų variantą, tai pat pristatė savo, Rasos Budbergytės, Andriaus Kubiliaus ir Mykolo Majausko atskirą nuomonę, kad NPD didinimas ir taikymo išplėtimas antrais ir trečiais reformos metais kelia pavojų šalies finansų stabilumui.
„Mes neturime aiškių vertinimų, kaip atrodys mūsų ekonomika ir biudžetas 2020 ir 2021 metais. Rudenį galbūt galėsime, įvertinę tuos rodiklius būsimus, priimti sprendimus (dėl NPD didinimo – BNS). Aš ne prieš mokestinės naštos mažinimą, bet viena vertus tai turi būti atsakingai daroma, kita vertus turi būti kompensavimo ir finansavimo šaltiniai (…) Jie nepakankami yra ir dėl jų taip pat bus diskutuojama“, – tvirtino S. Jakeliūnas.
Jis pateikė alternatyvų pasiūlymą – kitąmet NPD taikymą išplėsti iki 1,75 VDU (BFK suderintas pasiūlymas – kitąmet NPD taikymą išplėsti iki 2 VDU), o 2020 ir 2021 metų NPD dydžių ir taikymo ribų nenustatyti. Svarstymo metu S. Jakeliūno pasiūlymui parlamentarai nepritarė.
Seimas svarstymo metu atmetė alternatyvius Liberalų sąjūdžio bei Socialdemokratų partijos teiktus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus. Nepritarta ir dalies valdančiųjų bei opozicijos atstovų pasiūlymui nustatyti ne 27 proc., o 30 proc. progresinį GPM tarifą, dalies „valstiečių“ frakcijos narių siūlymui didesnėms individualios veiklos pajamoms nustatyti 20 proc. GPM tarifą.
Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos atstovas Andrius Palionis teigė, kad svarstymai apie biudžeto praradimus yra „buhalteriniai“ ir siūlė pritarti suderintiems Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimams.
Konservatorė Gintarė Skaistė sakė, kad siūlomi pakeitimai neužtikrins tinkamo į valstybės biudžetą perkeliamos bazinės pensijos mokėjimo finansavimo, taip pat kritikavo Vyriausybės planus per trejus metus išplėsti NPD taikymą iki 2,5 vidutinio darbo užmokesčio (NPD). Anot jos, tai atvers skylę biudžete ir neleis tinkamai finansuoti viešųjų paslaugų.
„Aš manau, kad visus tuo pinigus, kuriuos mes dabar neva padaliname žmonėms, iš tikro galėtume nukreipti ten, kur yra valstybei problemos. Dabartiniai atlyginimai viešajame sektoriuje yra žemiau kritikos ribos“, – tvirtino G. Skaistė.
Opozicinių liberalų atstovas Kęstutis Glaveckas teigė, kad mokesčių reforma nėra tinkamai parengta, o siūlomi NPD pakeitimai – nepagrįsti.
„Ko liberalai neįžvelgia šitoje mokesčių korekcijoje – aš nepavadinčiau jos reforma – tai, kad NPD per trejus metus turėtų augti iki 2,5 (VDU – BNS) ir jau 2021 metais tam reikalinga būtų apie 700 mln. eurų papildomų biudžeto pajamų. Tai nėra labai paskaičiuota ir pagrįsta, nes tokiam užtikrinimui reikėtų ekonomikos augimo apie 9-8 proc., kas sunkiai tikėtina dabartiniame kontekste“, – kalbėjo K. Glaveckas.
Seimo opozicinės socialdemokratų frakcijos narys Algirdas Sysas sakė, kad Vyriausybė nesilaiko pažadų mažinti socialinę atskirtį, o pasiūlytoji mokesčių reforma tik dar labiau skurdins žmones.
„Pirmiausia norėčiau kreiptis į valdančiuosius: kur drąsa, kur drąsi mokesčių reforma. (…) Nesusikalbėjimas, skubėjimas. (…) Ar po tokios mokesčių reformos galėsime geriau finansuoti viešąsias gėrybes? Ne. Ar mes labiau galėsime sumažinti nelygybę? Ne. Atvirkščiai, nelygybė padidės“, – tvirtino A. Sysas.
„Reikia rinkti daugiau mokesčių – ir ne iš vargšų, ką dažniausiai daro liberalios vyriausybės – o iš tų, kas pajėgia“, – pridūrė jis.
Liberalas Eugenijus Gentvilas teigė, kad siūloma mokesčių reforma yra skubota, daugelyje vietų nepamatuota, jai nepritaria dalis valdančiųjų „valstiečių“ frakcijos narių, nebuvo tinkamai diskutuota su opozicija. Anot jo, reformoje minimi kompromisiniai pasiūlymai tėra „kompromisas tarp valdančiųjų“, nepateisinantis visuomenės lūkesčių.
Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos atstovas Algirdas Butkevičius taip pat teigė, kad mokesčių reforma nėra pakankamai išsamiai parengta.
„Negalima mokestinės reformos daryti nepateikiant išsamios analizės, nepateikiant kelių modelių, kaip atsilieps ekonomikos augimui, pajamų surinkimui po dvejų trejų metų (…) Jeigu kalbame apie viešuosius finansus, turime matyti mažiausiai trejų ateinančių metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių prognozę“, – sakė A. Butkevičius. Jis teigė, kad dėl pokyčių GPM srityje, dalis savivaldybių pritrūks lėšų.
Socialdemokratė Rasa Budbergytė pabrėžė, kad Vyriausybė, užuot sprendusi, kaip subalansuoti valdžios sektoriaus pajamas, stumia Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo pataisas, kuriomis yra mažinamos galimybės didinti perskirstymą per valstybės biudžetą.
„Dar daugiau pasakysiu, (Vyriausybė – BNS) sprendžia artėjančių rinkimų problemas, didindama sau palankių rinkėjų palankumą“, – sakė R. Budbergytė.
Konservatorius Mykolas Majauskas sakė, kad mokesčių reforma gali tapti pražūtinga valstybės finansams ir žmonių gerovei. „Reforma didelė, bet žmonės, kurie uždirba 400 eurų, „į rankas“ jų atlygimas padidės 2 eurais (…) kiekvienas euras yra pinigai, bet už tuos eurus ką tie žmonės galės nusipirkti, jeigu valstybės biudžete atveriame skylę, kuri yra valstybės biudžetuose 1,6 mlrd. eurų? (…) Tai yra valstybės griovimas“, – sakė M. Majauskas.
Pasak jo, reforma iš esmės nesprendžia pamatinių valstybės problemų – viešojo sektoriaus problemų, medikų, pedagogų atlyginimo klausimo. Po balsavimo M. Majauskas tvirtino, kad dabartinis, jo teigimu, skubėjimas svarstant mokesčių reformą, gali prasilenkti su įstatymais.
„Ar sprendimas priimti Gyventojų pajamų mokesčio reformas ketvirtadienį ar penktadienį – tai vis tiek nesprendžia konstitucingumo problemos, nes prezidentei vis tiek nėra paliekama 10 dienų pasirašyti įstatymą ar vetuoti jį. (…) Prezidentei su tušinuku stovėti ir laukti prieš išskrendant į Europos Vadovų Tarybą pasirašyti įstatymų projektus. Tai yra elementari nepagarba“, – sakė M. Majauskas.
Konsolidavus „Sodros“ įmokas darbuotojų pusėje, darbo pajamoms būtų taikomi du pagrindiniai tarifai –20 proc. GPM, 5 punktais didėjantis dėl bazinės pensijos perkėlimo į valstybės biudžetą, ir 19,5 proc. socialinio draudimo, įskaitant ir privalomąjį sveikatos draudimą, įmoka. Darbdavio socialinio draudimo įmoka turėtų mažėti iki 1,47 procento.
Pagal projektą, įvedamas progresinis 27 proc. GPM tarifas, jis bus taikomas „Sodros“ įmokų lubas viršijančioms pajamoms. Kitąmet 27 proc. GPM būtų taikomas didesnėms kaip 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) pajamoms, 2020 metais – nuo 84 VDU, o 2021 metais – nuo 60 VDU.
Taip pat būtų labiau apmokestintos 120 VDU viršijančias dividendų pajamos ir kitos iš darbo santykių kylančios pajamos – kapitalo perleidimo, nuomos, indėlių palūkanos. 120 VDU viršijančios dividendų pajamos kitąmet būtų apmokestintos 18 proc., o kitos ne iš darbo santykių kylančios pajamos – 20 proc. GPM. Dabar šioms pajamoms taikomas standartinis 15 proc. GPM tarifas.
Siekiant mažinti su darbo santykiais susijusių pajamų apmokestinimą, kitąmet NPD ketinama padidinti iki 300 eurų, antraisiais reformos metais – iki 400 eurų, o 2021-aisiais – iki 500 eurų. Pajamų riba, iki kurios būtų taikomas NPD, kitąmet sudarytų 2 VDU, 2020 metais didėtų iki 2,25, o 2021-aisiais – iki 2,5 VDU.
