Jau ne pirmą kartą premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad gyventojų nerimas dėl Vilniuje ir Kaune planuojamų statytų atliekų deginimo jėgainių yra pagrįstas. Tačiau nepaisant tam tikro gyventojų pasipriešinimo ir premjero abejonių, Kauno LEZ teritorijoje jau gerą pusmetį vyksta intensyvios Kauno kogeneracinės jėgainės (KKJ) statybos. Portalas „Kas vyksta Kaune“ pasidomėjo, ką apie pasikeitusią Vyriausybės poziciją dėl KKJ mano iškilmingame statybų pradžios renginyje pernai metų pabaigoje dalyvavę Kauno miesto ir rajono merai.
[galerija kiek=”20″]
Kaip praneša naujienų agentūra BNS, praeitą savaitę Seime atsakydamas į opozicinės Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcijos narių parengtus klausimus S. Skvernelis teigė, kad abejonės dėl planuojamų Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių kenksmingumo iki šiol nėra išsklaidytos.
Abejoja dėl nekenksmingumo
„Atliekų deginimas, toks atliekų tvarkymo būdas yra XIX amžiaus problemos sprendimas. Tai, kas buvo prieš 30 metų padaryta, kad nėra ko baimintis, kad stovi miestų centruose (atliekų deginimo įrenginiai – BNS), tikrai taip nėra. Baimės yra natūraliai pagrįstos“, – ketvirtadienį Seime atsakydamas į parlamentarų klausimus sakė S. Skvernelis.
Apie tai, kad gyventojai baiminasi, jog gyventi visai šalia tokios gamyklos gali būti pavojinga jų sveikatai portale jau rašėme anksčiau – publikacija iššaukė nemažai reakcijų ir gyventojų komentarų. Apie savo baimes jie bandė viešai komunikuoti ir KKJ statybų pradžios renginyje, kuris vyko tvora aptvertoje jėgainės statybvietėje, į kurią taikūs protestuotojai taip ir nebuvo įleisti.
Šiame praeitų metų pabaigoje vykusiame renginyje dalyvavo ir Kauno miesto bei rajono merai, sakę oficialais sveikinimo kalbas. Paklausus, ar nesikeičia merų pozicija dėl oficialiai reiškiamos S. Skvernelio priešpriešos minėtiems projektams, portalui atsiųstuose Kauno rajono mero Valerijaus Makūno atsakymuose pabrėžiama, kad didelės įtakos statyti ar ne tokią jėgainę šalia Kauno, merai neturi, nes Lietuvos energetikos politiką formuoja LR Seimas ir Vyriausybė.
„Visi suprantame, kad atliekas reikia rūšiuoti, o netinkamas rūšiuoti – deginti. Vyriausybė priėmė sprendimą pastatyti tris kogeneracines jėgaines prie didžiųjų Lietuvos miestų – Klaipėdos, Vilniaus ir Kauno. Jos ir turėtų deginti atskirų šalies regionų atliekas, laikantis maksimalaus saugumo ir iš anksto nustatytų kiekio kvotų. Klaipėdoje tokia jėgainė jau veikia keletą metų. Tikimės, kad Kauno LEZ statoma jėgainė bus maksimaliai saugi ir nekels nerimo Ramučių ir Kauno miesto gyventojams“, – sako V. Makūnas. Kur kas griežčiau Kauno rajono meras pasisakė dėl planų Kauno jėgainėje deginti didesnius kiekius šiukšlių.
„Negalime pritarti nuomonei, kad Vilniaus atliekos būtų deginamos Kauno jėgainėje ir jų kiekis neproporcingai didinamas“, – tvirtino V. Makūnas.
Tuo tarpu palaikymą pradėtai KKJ statybai sveikinimo kalboje išreiškęs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis buvo linkęs susilaikyti nuo komentarų šia tema, nes, pasak jo patarėjo spaudai Tomo Grigalevičiaus, statybos vyksta Kauno rajono – ne miesto teritorijoje. Praeito Seimo rinkimuose simpatijas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai ir jos lyderiams rodęs V. Matijošaitis viešojoje erdvėje neslepia gerų ne tik darbinių, bet ir asmeninių santykių su premjeru S. Skverneliu. Tad V. Matijošaičio pasisakymas už verslo interesams naudingą projektą galėtų tik padidinti ir taip visuomenėje kylantį nepasitenkinimą, kad miesto meras linkęs labiau atsižvelgti į verslo, o ne benduomenių interesus. Jau esame anksčiau rašę, kad KKJ nuo artimiausių Kauno miesto gyventojų namų statoma vos 400 metrų atstumu.
Didins kenksmingų šiukšlių deginimo kiekius Kaune?
„Čia yra ne kvapas, kurį gali pernešti. Čia yra tokios išmetamosios medžiagos, kurios šimtmečiais išlieka, kurios daro poveikį aplinkai, daro poveikį sveikatai, kylą grėsmės apsigiminui. Todėl norisi atsakymų, ar tai saugu Lietuvai ir pirmiausiai Vilniaus gyventojams, ar ne“, – praeitą savaitę Seime kalbėjo premjeras, kuriam, atrodytų vienodai turėtų rūpėti ne tik vilniečiai, bet ir kauniečiai. Neseniai jam pavyko su „Lietuvos energijos“ vadovais sutarti, jog Vilniuje bus galima deginti mažiau atliekų bei įrengti papildomus taršą mažinančius filtrus, o Vilniui tekusį kiekį nuspręsta „permesti“ Kaunui.
Ir nors Premjeras tikino neturintis asmeninio intereso dėl Vilniaus projekto, nepaisant to, jog gyvena netoli statomos jėgainės, tačiau akivaizdu, kad Kauno projektas ir šalia čia statomos jėgainės gyvenantys Kauno miesto ir rajono gyventojai jam rūpi gerokai mažiau.
„Aš dar kartą pabrėžiu, kad tai nėra mano asmeninis interesas, kadangi tai liečia daug gyventojų ir rinkėjų“, – Seime kalbėjo S. Skvernelis.
S. Skvernelis dar gegužę pareiškė, jog Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės yra korupcinės ir „nuodijančios“ žmones, be to, dėl jų Vyriausybė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Vyriausybės vadovas buvo užsiminęs apie projektų stabdymą.
Planuojama, kad 345 mln. eurų vertės Vilniaus jėgainė pradės veikti 2019-ųjų pabaigoje, o 150 mln. eurų vertės Kauno jėgainė, statoma kartu su Suomijos kapitalo „Fortum Lietuva“, – 2020 metais.
