Po ilgos ir sunkios ligos, eidamas 85-uosius metus, tvankią birželio 21-osios vakarą, mirė žinomas Lietuvos dailininkų ir žurnalistų sąjungų narys, skulptorius Juozas Gerutis Ruzgas.
Gimęs Kaune, gyvenimą čia ir baigė. Kaip skelbia LRT.lt, 1967 metais J. G. Ruzgas priimtas į Lietuvos dailininkų sąjungą, bet, KGB reikalavimu, iš jos buvo pašalintas. Tik 1988-aisiais, Lietuvos Atgimimo metais, J. G. Ruzgas buvo reabilituotas ir grąžintas į LDS.
J. G. Ruzgas, dar vaikystėje pamilęs fotografiją, baigė Kauno vidurinę dailės mokyklą. Studijuodamas tuometiniame Valstybiniame dailės institute Vilniuje, 1956 metais sukūrė Lietuvoje pirmąjį mėgėjišką vaidybinį filmą „Stipendija juokiasi“. Laimėta premija ir profesionalų įvertinimas, studentui duris atvėrė Lietuvos televizija. Nuo 1959 iki 1964 metų Juozas Gerutis LTV dirbo operatoriumi-dailininku.
1959 metais kūrėjas buvo priimtas į tuometinę Lietuvos žurnalistų sąjungą, kurioje aktyviai dalyvavo beveik 60 metų. Su vaizdo kamera kolega nesiskyrė iki paskutinių savo gyvenimo metų ir stengėsi įamžinti viską, kur tik ėjo. Ypač vertingi yra operatoriaus užfiksuoti džiugūs ir dramatiški 1988–1991 metų Lietuvos įvykiai.
Prie R.Kalantos susideginimo vietos atsidūrė atsitiktinai
Skulptorius J,G. Ruzgas 1972–ųjų gegužės 14–ąją dieną netikėtai atsidūrė šalia tos vietos, kur susidegino R.Kalanta.
„Čia buvo gatvė, normalus eismas. Aš atvažiavau ir sustojau ir pirmiausia pajutau tokią atmosferą, kažkokią įtampą, nors čia beveik nebebuvo žmonių. Išlipęs iš automobilio pajutau, kad čia kažkas buvo, nors nieko nemačiau, atvažiavau gerą valandą ar pusvalandį po visko. Pastebėjau, kad į mane čia žiūri kažkaip keistai vienas kitas žmogus, ko paprastai gatvėje nebūdavo: eina pro šalį ir taip įkyriai stebi veidą. Matyt, buvo pasiųsti stebėti, kas čia bus“, – kalbėjo J.G.Ruzgas.
Apie tai, kas šioje vietoje įvyko, jis netrukus sužinojo iš netoliese įsikūrusios kavinės darbuotojų.
„Tai mano replika R.Kalantai“, – sakė skulptorius, rodydamas į fontane netoli R.Kalantos susideginimo vietos stovinčią savo kurtą ugnies deivės Gabijos skulptūrą.
J.G.Ruzgo sukurti meno kūriniai puošia daugelį Lietuvos vietų
J.G.Ruzgas turėjo savo supratimą, koks turi būti menas. Jis nesutiko su šiuolaikinio meno sprendiniais teigdamas, kad tai negatyvių emocijų zona, o meno esmė – pozityvios emocijos. Savo asmeninėje internetinėje svetainėje išdėstė savo poziciją, ką jam reiškia kurti ir ką galvoja apie dabartinį meną.
„GROŽIS – bene sunkiausiai apibūdinamas dalykas. Kad jis egzistuoja, neabejojama, tačiau lengviau jo ieškoti kuriant, negu jį apibrėžti. Niekas nebando lyginti skirtingų epochų autorių kūrinių pagal grožio intensyvumą – atseit, to autoriaus kūriniai gražesni už ano. Grožis atsiveria, gimsta nuolat – kinta formos, turinys, ir tik galutinis darbo ir kūrybos vaisius įvardijamas kaip gražus arba ne.
Nuolatinės grožio palydovės – pozityvios emocijos. Išgyvenamas grožis sukelia šilumos pojūtį viduje, džiaugsmą, pasigėrėjimą, laimę…
Tiesa, šiuolaikinis menas pakrypo ir į kitą pusę, kiek kitaip traktuodamas savo paskirtį – sukrėsti, šokiruoti, išgąsdinti… Tai – negatyvių emocijų zona, su grožiu neturinti jokių sąlyčio taškų. Tai – įdomu, tai – supurto, tai – reikalauja protavimo bei įžvalgos, tačiau daugeliu atvejų tai nėra gražu…“, – sakė J.G.Ruzgas.
Pasižvalgykime po Juozo Ruzgo parodą „Grožio link” – pažvelkime, kaip autorius supranta, vertina, išgyvena grožį laikui bėgant, kaip atrodo jo sukurti darbai.
Su visa autoriaus kūryba galite susipažinti čia>>>
Atsisveikinimas su J.G.Ruzgu Kaune
Birželio 22-ąją, šeštadienį, 16 val. urna su Juozo Geručio Ruzgo palaikais bus pašarvota a. a. skulptoriaus kūrybinėse dirbtuvės (Lankos g. 22 A).
Sekmadienį 9 val. Vytauto Didžiojo bažnyčioje už jo vėlę bus aukojamos šv. Mišios. Tą pačią dieną 16.15 val. Urna bus išvežama į Karmėlavos kapines.
