Vilniuje, Našlaičių kapinėse Antakalnyje, archeologai rado su sovietų okupacija kovojusių Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikus. Palaikų autentiškumas nustatytas atlikus teismo antropologinę analizę, kaukolės ir asmens fotografijų sugretinimus bei DNR tyrimus, ketvirtadienį BNS patvirtino Vilniaus universiteto atstovai.
Pasak tyrėjų, tose pačiose kapinėse turėtų būti užkasta ir daugiau garsių Lietuvos partizanų, tarp jų – Pranciškaus Prūsaičio-Lapės, Juozo Streikaus-Stumbro ir kitų palaikai. Tikėtina, kad čia gali būti aptikta ir Antano Kraujelio-Siaubūno, paskutinio Aukštaitijos partizano, kapavietė.
VU archeologo docento Gintauto Vėliaus teigimu, pradinis atliekamų archeologinių tyrinėjimų tikslas buvo nustatyti, ar Našlaičių kapinėse buvo užkasami 1956-1969 metų laikotarpiu Vilniuje KGB vidaus kalėjime nužudyti mirties bausme nuteisti asmenys.
Tyrimų metu surasti 27 KGB ir Lukiškių kalėjimuose nužudytų asmenų palaikai. Šiuo metu vyksta šių asmenų identifikavimo darbai. Archeologiniai tyrinėjimai bus tęsiami, ieškoma kitų už Lietuvos laisvę gyvybes paaukojusių asmenų užkasimo vietų.
Praėjusių metų pradžioje į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC) kreipėsi asmuo, pateikęs informacijos apie čia užkasto artimo giminaičio galimą kapavietės vietą. Šis ir kiti liudijimai padėjo tiksliau nustatyti vieną iš šiose kapinėse esančių sušaudytų asmenų užkasimo vietų.
Taip pat siekta išsiaiškinti, ar čia buvo slepiami tik kriminaliniais, ar ir politiniais nusikaltimais kaltintų bei sušaudytų kalinių palaikai. Šiai hipotezei pasitvirtinus, buvo ieškoma konkrečių asmenų palaikų. Egzekucijų aukų užkasimo vietų paieška vykdyta kryptingai, prieš tai išanalizavus turimus archyvinius šaltinius.
Apie galimai užčiuoptą siūlo galą Vilniaus universitetas kartu su LGGRTC pranešė praėjusių metų gruodį. Tuomet skelbta, jog viso Našlaičių kapinėse galėjo būti palaidota per 2600 asmenų. Daugiausia tai buvo negyvi gimę kūdikiai, įvairiose ligoninėse mirę asmenys, neturintys artimųjų, benamiai, neatpažintų asmenų kūnai. Taip pat šiose kapinėse užkasinėtos medicininės atliekos iš įvairių gydymo įstaigų.
„Tai, be abejo, yra labai džiugi žinia mūsų šaliai ir ypatingai malonu, kad šią istorinę tiesą išsiaiškinome švenčiant mūsų valstybingumo atkūrimo šimtmetį. Anksčiau jau buvo įrodyta, kad šiose kapinėse buvo užkasti nuteistieji mirties bausme 1956–1969 m. laikotarpiu, taip pat ir už politinius nusikaltimus.
Tai mums suteikė viltį, kad vykdydami tolimesnę paiešką nustatysime tikslią sušaudytų partizanų palaidojimo vietą. Prognozės pasitvirtino“, – pranešime spaudai teigė VU Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros profesorius Rimantas Jankauskas.
LGGRTC atliktų tyrimų duomenimis, nuo 1956 iki 1969 metų Vilniuje mirties bausmė įvykdyta 206 asmenims. Iš jų 76 buvo kaltinami politiniais nusikaltimais ir egzekucijos įvykdytos LTSR KGB vidaus kalėjime, 130 nuteisti už kriminalinius nusikaltimus ir sušaudyti Lukiškių kalėjime.
Moksliniai tyrimai atliekami vykdant dar 2008 metais priimtą Seimo rezoliuciją dėl Laisvės kovų dalyvių palaikų užkasimo vietų nustatymo ir tinkamo sutvarkymo.
A. Ramanauskas-Vanagas vadovavo Dzūkijos partizanams, 1949 metais su kitais partizanų vadais jis pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją.
Ginkluota kova dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vyko nuo 1944 iki 1953 metų. A. Ramanauskas-Vanagas buvo suimtas Kaune 1956 metais, sovietų žiauriai kankintas, o kitais metais jam įvykdyta mirties bausmė.
Partizano suėmimo vietoje – skvere Kalniečių gatvėje – jam pastatytas paminklas, šalia plevėsuoja Lietuvos vėliava, o ir pati erdvė laisvės kovotojo garbei pavadinta A. Ramanausko-Vanago vardu.
