Mažai uždirbantys ir skolų turintys gyventojai sukasi užburtame rate: antstoliai gali pasiimti net iki pusės jų pajamų, o neišgyvendami už likusias, jie priversti ir vėl skolintis. Nemažai jų dėl to griebiasi nelegalaus darbo.
Seime šiuo metu registruoti keli Civilinio proceso kodekso pakeitimai, kurie turėtų palengvinti gyvenimą skolų turintiems žmonėms.
Stebinanti statistika
Antstolių informacinės sistemos duomenimis, 2017 metų spalio 1 dieną buvo vykdomas priverstinis išieškojimas iš 292 612 skolininkų fizinių asmenų, iš kurių net 181 559 asmenų atžvilgiu buvo vykdoma daugiau nei viena vykdomoji byla. Bendra išieškomų skolų suma siekia apie 3,8 mlrd. eurų.
Pagal dabar galiojančią tvarką, jei asmuo turi vieną vykdomąją bylą ir gauna minimalią mėnesinę algą (MMA), iš jo išieškoma 20 proc. MMA. Jei asmuo turi dvi vykdomąsias bylas – pusė MMA. Jei asmuo uždirba daugiau nei MMA, iš ją viršijančios dalies išieškoma 70 proc.
Pavyzdžiui, jei asmuo uždirba tik MMA ir turi vieną bylą, jam lieka 288,8 euro, jei dvi – 180,5 euro.
„Taigi tie skolininkai, kurie uždirba tik MMA, ypač tie, kuriems išskaitoma po 50 proc., iš esmės neturi jokių galimybių patenkinti bent minimalius poreikius ir dažniausiai tai sąlygoja naujų skolų atsiradimą, nes skolininkas negali apmokėti einamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, sumokėti už komunalines paslaugas) ir tokiu būdu pradedami šių naujų įsiskolinimų priverstinio išieškojimo procesai, o skolininkas patenka į tam tikrą užburtą ratą.
Šios priežastys skatina skolininką slėpti pajamas ar apskritai vengti oficialaus darbo, nes nedirbdamas ir gaudamas įvairias socialines išmokas, iš kurių nėra išieškoma, bei kitą paramą iš esmės turi panašias pajamas“, – rašoma Teisingumo ministerijos registruoto projekto aiškinamajame rašte.
Kitame, dar pernai rudenį registruotame, Dovilės Šakalienės ir dar 12 Seimo narių registruoto projekto aiškinamajame rašte pateikiamos ir dažniausiai pasitaikančios įsiskolinimų priežastys. Tai – skolos už komunalinių paslaugų mokesčius ir kitas paslaugas, baudos už važiavimą be bilieto, skolos greitųjų kreditų įmonėms.
„Dabartinė tvarka, kai iš MMA galima atskaičiuoti iki 50 proc. atlygio, finansiškai žlugdo asmenis ir nesudaro realių galimybių grąžinti skolas. Anaiptol – dėl itin griežtos skolų grąžinimo tvarkos asmenys grimzta į vis gilesnį skolų liūną, o žmonėms neužtikrinamos galimybės gyventi oriai.
Pagal procentinį dažnį, labiausiai skolas grąžinti demotyvuoja dideli atskaitymai iš darbo užmokesčio. Tokia situacija prisideda prie skurdo spąstų kūrimo – t.y. situacijos, kai skolas turintiems asmenims nepaliekama jokių finansinių paskatų dirbti ar galimybių dirbant pasilikti pragyvenimui pakankamą pajamų sumą. Tuomet kreipiamasi dėl socialinių išmokų suteikimo, neretai griebiamasi nelegalaus darbo“, – rašoma dokumente.
Siūlo mažinti procentus
Teisingumo ministerijos projekte siūlomą iš MMA uždirbančio ir daugiau nei vieną bylą turinčio asmens atskaityti ne 50, o 30 proc. Iš MMA viršijančios dalies – ne 70, o 50 proc.
Dar mažesnius atskaitymus siūlo D. Šakalienė. Iš MMA – ne 20, o 10 proc. Pagal kelias bylas ji siūlo 20 proc. atskaitymą. Iš MMA viršijančios dalies – tiek pat, kaip ir ministerija – 50 proc.
Pernai registruotame projekte dar siūloma pridėti, kad pinigų negalima būtų išieškoti iš mažesnės nei minimalių vartojimo poreikių dydis sumos. „Šis dydis šiuo metu sudaro 238 eurų“, – rašoma aiškinamajame rašte.
„Netgi per 13 mln. eurų – tiek grynojo pelno kasmet gauna antstoliai. 126 žmonės – vidutiniškai po 100 tūkst. eurų pelno kasmet. Manau, kad jie iš tikrųjų galėtų išgyventi trupučiuką pelną sumažinus, o daugybė skurstančių žmonių, patenkančių į užribį, dėl to laimėtų nesulaužytus gyvenimus“, – pristatydama savo pataisas Seimo plenariniame posėdyje aiškino D. Šakalienė.
Jos iniciatyva pateiktose pataisose dar siūloma, kad skolų išieškojimą būtų galima sustabdyti, jei asmuo gydosi nuo priklausomybės ligų.
Taip pat – kad visos vieno skolininko bylos būtų priskiriamos tam pačiam vienam antstoliui. Siūloma, kad išieškojimas nebūtų nukreipiamas į skolininko turtą, jei jis įrodo, kad sumą gali grąžinti per 24 mėnesius, kai dabar riba yra 6 mėnesiai.
„Dažniausiai pasitaikanti bendra skolų suma yra nuo 1,5 tūkst. iki 3 tūkst. eurų. Daugeliui asmenų tokių skolų išmokėjimas per 6 mėnesius yra praktiškai neįmanomas. Todėl dalis skolininkų susiduria su būsto netekimo rizika, kuri žmogui sukelia didelių socialinių, integracinių ir emocinių sunkumų“, – rašoma aiškinamajame rašte.
D. Šakalienė dar yra pasiūlysi, kad kiek didesnius (nei dabar siūloma) skolų išieškojimus būtų galima taikyti nepilnamečių vaikų išlaikymui.
Teisingumo ministerija siūlo savo ir parlamentarų parengtus projektus Seime svarstyti kartu. Priimti pataisas skatina Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, kurio platinamą peticiją yra pasirašę per 1 tūkst. asmenų.
Kaip yra kitur
2016 metais analitinę apžvalgą apie fizinių asmenų įsiskolinimų priverstinio išieškojimo per antstolius tvarką Europos valstybėse yra parengęs Seimo kanceliarijos tyrimų skyrius.
Situaciją Airijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje, Latvijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Vokietijoje įvertinę specialistai nurodė, kad minėtų išieškojimo klausimų reglamentavimas yra gana įvairus, tačiau vienaip ar kitaip yra įtvirtinta tam tikra skolininko apsauga, kad jis galėtų patenkinti būtiniausias pragyvenimo reikmes.
„Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje teismas, priimdamas išskaitos iš darbo užmokesčio nurodymą, kiekvienu konkrečiu atveju nustato nuo išieškojimo apsaugotą darbo užmokesčio dydį, kurio reikia skolininkui pragyventi ir nuo jo priklausomų asmenų išlaikymui.
Tuo metu Vokietijoje neišieškomi darbo pajamų dydžiai, kuriuos nustatant atsižvelgiama į skolininko turimą kitų asmenų išlaikymo prievolę, yra įtvirtinti Civilinio proceso kodekse; kas dveji metai jie yra perskaičiuojami pagal neapmokestinamo pajamų dydžio procentinį pokytį.
Estijoje ir Lenkijoje neišieškoma iš pajamų neviršijančio MMA dydžio.
Latvijoje nustatyta, jog išskaičiuojama pinigų suma negali viršyti 30 proc. mėnesio atlyginimo.
Suomijoje galima areštuoti ne daugiau kaip trečdalį visų skolininko turimų pajamų, su sąlyga, jog jam liktų ne mažiau kaip valstybės nustatytą minimalaus pragyvenimo lygį atitinkanti suma; ši sąlyga taikoma ir Švedijoje“, – rašoma apžvalgoje.
Specialistai dar pažymėjo, kad visose valstybėse paprastai leidžiama išieškoti ir didesnę pajamų dalį tais atvejais, kai asmuo nevykdo jam uždėtos vaikų ar kitų asmenų išlaikymo prievolės.
Daugiau naujienų skaitykite čia.