Puikiai žinoma, kad kiekvienas žmogus per parą turėtų išgerti apie 1,5–2 litrus vandens (6–8 stiklines). Specialistai ypač atkreipia dėmesį į kuo didesnį vandens vartojimą artėjant karštajam metų sezonui. Kokį vandenį gerti – iš čiaupo ar iš butelio – kiekvienas pasirenka laisva valia.
Statistica.com prognozuoja, kad 2018-aisiais vienas vartotojas Lietuvoje per metus vidutiniškai suvartos 49,7 l fasuoto vandens, tačiau bėda ta, kad lietuviai retai kada pasidomi, ką geria, nekreipia dėmesio į informaciją, esančią vandens butelio etiketėje. O vertėtų, nes ne visas vanduo vienodas. Tad į ką būtina atkreipti dėmesį perkant vandenį buteliuose?
„Perkant fasuotą vandenį visuomet rekomenduoju atkreipti dėmesį į produkto etiketėje nurodytą informaciją: produkto pavadinimą, prekybinį pavadinimą, prisotinimą anglies dioksidu (gazuotas ar negazuotas gėrimas), produkto sudedamąsias dalis, mineralinių medžiagų kiekį, nurodytus požymius (natūraliam mineraliniam vandeniui), tinkamumo vartoti terminą. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į produktų laikymo sąlygas. Fasuotas vanduo turi būti laikomas apsaugant nuo tiesioginių saulės spindulių“, – atidžiai perskaityti perkamo vandens butelio etiketę pataria Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyr. specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Vilija Galdikienė.
Vandens savybės
Viena iš svarbiausių vandens savybių – žmogaus organizmui naudingos mineralinės medžiagos, tad perkant natūralų mineralinį vandenį verta atkreipti dėmesį į bendrą ištirpusių medžiagų koncentraciją bei analitinę kompoziciją. Paprasčiau tariant, etiketėje turi būti nurodoma vandens analitinė sudėtis, išvardijant vandens būdingąsias sudedamąsias dalis ir jų koncentracijų vertes, t. y. ištirpusių mineralų sąrašas ir jų kiekis vandenyje.
Dažniausiai galima rasti tokių mineralų kaip kalcis, magnis, natris, kalis ir kt., kurie teigiamai veikia mūsų organizmą. Bendroji ištirpusių medžiagų koncentracija nurodo natūralaus mineralinio vandens požymius: turi daug mineralinių medžiagų (kai mineralinių druskų koncentracija ne didesnė kaip 1500 mg/l), mažai mineralinių medžiagų (mineralinių druskų koncentracija ne didesnė kaip 500 mg/l) ir labai mažai mineralinių medžiagų (mineralinių druskų koncentracija ne didesnė kaip 50 mg/l).
Vandens gavybai ir išpilstymui naudojamos technologijos
Požeminio vandens gavybai, ruošimui, išpilstymui gali būti naudojamos įvairios technologijos, kurias lemia požeminio vandens kokybė, reikalavimai vandens paruošimui bei kokybei.
Ypač griežti reikalavimai taikomi ruošiant natūralų mineralinį, šaltinio vandenį. „Natūralaus mineralinio vandens gavyba ir išpilstymas jokiais būdais negali pakeisti vandens pagrindinių sudedamųjų dalių, nes jos vandeniui suteikia būdingų savybių. Draudžiama bet kokiomis priemonėmis dezinfekuoti ir papildyti natūralų mineralinį, šaltinio vandenį bakteriostazinėmis medžiagomis ar kitaip ruošti, jeigu dėl to natūraliame mineraliniame, šaltinio vandenyje gali pasikeisti kolonijas sudarančių vienetų skaičius“, – pasakoja VMTV specialistė.
Jeigu natūralus mineralinis, šaltinio vanduo ruošiamas naudojant ozono sodrintą orą, etiketėje turi būti aiškiai parašyta, kad vanduo paruoštas naudojant oksidavimo ozonu sodrintu oru technologiją.
„Vandens gavybai ir išpilstymui naudojamos technologijos ypač svarbios išgaunant ir išpilstant natūralų mineralinį vandenį, nes tokiam vandeniui taikomi patys griežčiausi reikalavimai.“, – teigia Emilija Lepeškaitė, UAB „Birštono mineralinių vandenų“ ir Ko. vadovė.
Produkto pavadinimas, apibūdinantis produktą ir leidžiantis atskirti nuo kitų
Galima pastebėti, kad pirkdami vandenį vartotojai ne itin daug dėmesio kreipia į produkto pavadinimą – natūralus mineralinis, stalo, šaltinio ar tiesiog geriamasis vanduo atrodo toks pats, nors tai visiškai skirtingi produktai, tiek pagal savybes, ištirpusių medžiagų kompoziciją, tiek pagal leidžiamus paruošimo būdus.
Maisto produktų inspektorė V. Galdikienė atkreipia dėmesį, kad fasuojamą vandenį buteliuose galima būtų suskirstyti į 4 grupes (rūšis): natūralus mineralinis vanduo, šaltinio vanduo, geriamasis vanduo ir stalo vanduo. Šių grupių produktai skiriasi pagal savo savybes, reikalavimus paruošimui ir fasavimui.
Pavyzdžiui, natūralus mineralinis vanduo yra natūraliai švarus, pasižymi originalia ir nekintama natūralia chemine sudėtimi, kurią nulemia ištirpusios natūralios mineralinės medžiagos, mikroelementai ir kitos sudėtinės dalys, skatinančios vandens teigiamą poveikį žmogaus organizmo fiziologinėms funkcijoms. „Natūralaus mineralinio vandens paruošimas griežtai kontroliuojamas, šio vandens neleidžiama dezinfekuoti. Siekiant apsaugoti nuo taršos, natūralus mineralinis vanduo fasuojamas gavybos vietoje. Tai vienintelis maisto produktas, kurį oficialiai pripažįsta valstybė, t. y. valstybės įgaliota institucija įvertina, ar požeminis vanduo atitinka natūraliam mineraliniam vandeniui taikomus reikalavimus, ir apie tai oficialiai paskelbia“, – sako V. Galdikienė.
Tuo tarpu šaltinio vanduo, nors ir panašus į natūralų mineralinį vandenį, taip pat yra originalios cheminės sudėties, turi būti išpilstomas gavybos vietoje, nedezinfekuojamas, tačiau dėl įvairių priežasčių nėra teiktas oficialiai pripažinti arba nepripažintas natūraliu mineraliniu vandeniu.
„Stalo vanduo gaminamas į geriamąjį vandenį pridedant natūralaus mineralinio vandens arba šaltinio vandens, arba mineralinių medžiagų. Šios rūšies vanduo gali būti aromatizuotas kvapiosiomis medžiagomis ir (ar) vitaminizuotas. Tuo tarpu jau paruoštas (pvz., nugeležintas, suminkštintas) geriamasis vanduo gali būti fasuojamas panaudojant viešai tiekiamą vandenį arba iš įmonės naudojamų gręžinių, gali būti dezinfekuojamas“, – apie vandens rūšis pasakoja VMVT specialistė.
Natūralaus mineralinio vandens, šaltinio vandens kilmės vieta, prekybinis pavadinimas
Šie vandenys skiriasi savita sudėtimi, kurią nulemia geologinės vandens formavimosi sąlygos, būdingos tam tikrai vietovei. Tad antrasis užrašas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį perkant natūralų mineralinį ar šaltinio vandenį, – tai šaltinis ar gręžinio, iš kurio išgaunamas vanduo, numeris bei šaltinio naudojimo vietovės pavadinimas.
„Požeminio vandens šaltiniai turi būti apsaugoti nuo bet kokios galimos paviršinės taršos. Tam yra nustatomos vandenvietės apsaugos zonos, kuriose ribojama tam tikra veikla, galinti užteršti požeminį vandenį“, – teigia V. Galdikienė.
„Vietovės, iš kurių išgaunamas vanduo, turi būti saugomos nuo taršos šaltinių ir pramoninės veiklos, daugiausia tai valstybės saugomi nacionaliniai parkai, draustiniai, rezervatai. Tad etiketėje nurodytas šaltinio pavadinimas – dar ne viskas, svarbu išsiaiškinti, žinoti platesnę informaciją. Pavyzdžiui, vandenį išgaunant iš požeminio šaltinio, esančio toli nuo taršos griežtai apsaugotame gamtos regione, kuriame nėra jokios pramoninės ar ūkinės veiklos, vartotojas gali būti tikras, kad gaus natūralų, ypač tyrą (0 nitritų, 0 nitratų), unikalių mineralinių savybių turintį vandenį, artimą natūraliam organizmo šarmingumui (kai pH 8)“, – pasakoja E.Lepeškaitė.
Rodiklis pH8 nurodo, kad vandens šarmingumas yra toks pat kaip natūralus žmogaus organizmo šarmingumas. Verta pastebėti, kad jeigu žmogus sveikas – jo kraujo pH yra 7,35–7,45, vadinasi, taip pat yra šarminis, tačiau didžioji dalis maisto, kurį vartojame – rūgštinis, tad šarminis vanduo normalizuoja rūgščių ir šarmų balansą, nes medžiagos pasisavinamos iš karto.
