Naujausių prezidentinių reitingų favoritų trejetuke ekonomistas Gitanas Nausėda vis dar tvirtai pirmauja, o antrą ir trečią vietą dalijasi premjeras Saulius Skvernelis ir Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.
Tai parodė naujienų portalo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ balandžio 17-26 dienomis atlikta apklausa.
Jos duomenimis, už G. Nausėdą būtų balsavę 22,9 proc. respondentų, už S. Skvernelį – 12,8 proc., o už V. Matijošaitį – 12,2 procento. Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 procento.
Kovą už šiuos kandidatus balsai būtų pasiskirstę taip: už G. Nausėdą būtų balsavę 22,2 proc., V. Matijošaitį – 13,9 proc., o S. Skvernelį – 8,7 proc. apklaustųjų.
Balandžio mėnesio apklausoje žemiau favoritų liko konservatoriai – buvęs diplomatas Vygaudas Ušackas, kurį palaikė 6,9 proc. apklaustųjų, ir parlamentarė Ingrida Šimonytė, kurią prezidente norėtų matyti 5,3 proc. respondentų.
Vilniaus miesto merą liberalą Remigijų Šimašių ir europarlamentarą Antaną Guogą rinkimuose palaikytų po 2,9 proc. apklaustųjų. Buvusį diplomatą, parlamentarą, konservatorių Žygimantą Pavilionį – 2,8 proc. respondentų.
Po 2,7 proc. apklaustųjų būtų linkę prezidento rinkimuose balsuoti už „valstiečių-žaliųjų“ lyderį Ramūną Karbauskį ir parlamentarą Naglį Puteikį.
Už europarlamentarą Valentiną Mazuronį balsuotų 1,6 proc., už eurokomisarą Vytenį Povilą Andriukaitį – 1,2 proc., o už parlamentarę Aušrą Maldeikienę – 1 proc. apklaustųjų.
10,2 proc. respondentų nežinojo už ką balsuoti, o 11,9 proc. – nebalsuotų.
Skandalai gali turėti atoveiksmį
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinės ir politinės teorijos katedros profesorius Lauras Bielinis konstatavo, kad prielaidų esminiams pokyčiams galimų kandidatų į prezidentus reitinge nėra.
„Ne visi reitinge sužymėti veikėjai yra deklaravę savo pretenzijas dalyvauti rinkimuose, taip kad mes čia šakėmis ant vandens rašome ir spėliojame“, – sakė L. Bielinis.
Politologas neatmetė, kad skandalai, susiję su verslo ir politikos ryšiais, gali pakoreguoti ateities reitingų vaizdą.
„Savotišką dramą tai gali sukelti, bet nežinau, ar jie padarytų didžiulę įtaką tiesiogiai kažkuriam iš kandidatų. Manau, kad reitingų viršūnėje esantys žmonės galėtų apsiginti. Nors, natūralu, jie vienas kitą kaltintų ir ieškotų vienas kito biografijose visokiausių nutikimų“, – sakė L. Bielinis.
Pasak jo, tai vyks nepriklausomai nuo to, ar Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymose rasime jų pavardes.
Politologas svarstė, kad per rinkimų kampaniją patys kandidatai gali kalbėti apie prezidento vaidmenį kovojant su oligarchiniais reiškiniais.
„Greičiausiai patys kandidatai inicijuos tokius kalbėjimus, nes jie yra aktualūs. Prezidentas yra bent iš dalies atsakingas už tai, kas vyksta politiniame lauke“, – sakė L. Bielinis.
Prezidento rinkimus nustelbia kitos aktualijos
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos prorektorė mokslui ir studijoms profesorė Jūratė Novagrockienė teigė, kad didelių pokyčių reitinguose nematyti, nes žmonėms prezidento rinkimai dar nėra aktualūs. Temą, ką rinktis per juos, nustelbia kitos aktualijos.
Pasak politologės, dabartiniai skandalai gali paveikti nebent partijų – liberalų arba konservatorių – remiamų kandidatų galimybes.
„Liberalai turi išsikėlę kandidatą, bet manau, kad jiems ne tas dabar rūpi“, – sakė J. Novagrockienė.
Politologė neatmetė, kad prezidento rinkimų kampanijos metu bus diskutuojama apie skaidrumą, antikorupcinius ryšius, partijų finansavimą.
„Tačiau nemanau, kad pagrindinė politinė problema, kuri iškils per prezidento rinkimus, jau matoma. Minėti klausimai yra aktualūs, tačiau neaišku, kiek“, – sakė J. Novagrockienė.
Didelių pokyčių nėra
„Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas atkreipė dėmesį, kad rokiruotė pirmajame trejetuke tėra formali.
„Įvertinus paklaidą galima matyti, kad tendencija išlieka ta pati. G. Nausėda yra tvirtai pirmoje vietoje. Antrą ir trečią vietą dalinasi S. Skvernelis su V. Matijošaičiu“, – sakė I. Zokas.
Tačiau, pasak sociologo, situacija gali ir keistis.
„G. Nausėdos rinkėjas mažiau persidengia negu S. Skvernelio ir V. Matijošaičio. Jeigu į prezidentus eitų tik vienas iš jų, tada jis būtų stiprus konkurentas ir pirmoje vietoje esančiam G. Nausėdai“, – sakė I. Zokas.
Jis taip pat pabrėžė, kad rinkimų kampanija dar neprasidėjo, ir realus kandidatų sąrašas dar nėra aiškus.
„Kai jis paaiškės, tada žmonės realiai pradės svarstyti, kam atiduoti savo balsą. Sulaukę partijų arba visuomeninių judėjimų paramos, gali sustiprėti ir dabar silpnai atrodantys kandidatai“, – sakė I. Zokas.
Apie savo ambicijas kandidatuoti prezidento rinkimuose jau yra pareiškę buvę ambasadoriai Ž. Pavilionis ir V. Ušackas, europarlamentaras V. Mazuronis, Seimo nariai Aušra Maldeikienė ir Naglis Puteikis. Liberalų sąjūdis prezidento rinkimuose nusprendė remti europarlamentaro Petro Auštrevičiaus kandidatūrą.
Prezidento rinkimai vyks 2019 m. gegužę.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” 2018 metų balandio 17-26 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1015 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
