Kuo asmens mėnesinės su darbo santykiais susijusios pajamos didesnės, tuo daugiau naudos jis turės įgyvendinus Vyriausybės pristatytas mokesčių reformos gaires.
Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje finansų ministras Vilius Šapoka pranešė, kad nuo kitų metų ketinama sujungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas. Dėl to visi mokesčiai bus skaičiuojami nuo taip vadinamos darbo vietos kainos, kai dabar tai daroma nuo atlyginimo „ant popieriaus“.
Darbuotojui būtų taikomas 18,5 proc. „Sodros“ tarifas, darbdaviui – 1,24 proc. Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą norima padidinti nuo 15 iki 21 proc.
Taip pat norima pakeisti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir jo taikymo formulę. 2019 metais NPD turėtų būti 280 eurų, 2020 metais – 370 eurų, o 2021 metais – 470 eurų.
Kaip DELFI informavo Finansų ministerijos atstovai, 2019 metais NPD taikymo formulė turėtų atrodyti taip: 280 – 0,11 * (darbo vietos kaina – 516). Atitinkamai, 516 eurų turėtų būti kitų metų minimali mėnesinė alga (MMA).
Daugiau liks visiems
DELFI paskaičiavo, kokios įtakos Vyriausybės pristatytos naujovės turėtų skirtingas pajamas gaunančioms asmenų grupėms.
Pavyzdžiui, MMA uždirbantis asmuo po reformos gali tikėtis maždaug 9 eurų didesnio atlyginimo „į rankas“, t.y. beveik 370 eurų.
Uždirbantis vidutinį darbo užmokestį (VDU) gaus 39 eurais daugiau – 732 eurus „į rankas“.
Finansų ministerijos skaičiavimu, iš naujo NPD skaičiavimo naudos turėtų asmenys, uždirbantys iki 1 805 eurų „į rankas“. Tačiau bendra su darbo santykiais susijusių mokesčių našta mažėja visiems dirbantiesiems, nepriklausomai nuo jų pajamų. Todėl kuo asmens pajamos didesnės, tuo daugiau jam liks „į rankas“ po reformos.
Šiuose skaičiavimuose neatsižvelgta į planuojamą papildomą kaupimą pensijai.
Konsultacijų bendrovės „Ernst & Young Baltic” partneris Kęstutis Lisauskas DELFI sakė, kad atlyginimų skalės apačioje erdvė žmonių pajamoms „į rankas“ didinti jau buvo išnaudota pernai.
„Dabar, nors ir gerėja pajamos „į rankas“ ir šiems žmonėms, bet ten erdvės santykinai daug mažiau, negu tiems, kurie yra, tarkim, vidurinė klasė arba tie, kurie uždirba per 1 tūkst. eurų“, – sakė jis.
Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį, kad skaičiuojant efektyvųjį su darbo santykiais susijusių mokesčių tarifą, principas išlieka tas pats: kad gaunančiųjų MMA jis išlieka mažiausias, o paskui, kylant aukštyn, jis po truputį didėja.
„Sodros“ lubos ir 25 proc. GPM
25 proc. GPM tarifą norima pritaikyti „Sodros“ lubas viršijančioms pajamoms. 2019 metais šios lubos galėtų siekti 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) per metus, 2020 metais – 84 VDU, o 2021 metais – 60 VDU.
Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, 2017 metų pabaigoje VDU Lietuvoje siekė 884,8 „ant popieriaus“ arba 690,5 „į rankas“. Atitinkamai, 25 proc. GPM tarifas 2019 metais būtų taikomas 11,6 tūkst. eurų (darbo vietos kainos) per mėnesį viršijančioms asmens su darbo santykiais susijusioms pajamoms.
Tiek daug uždirbančių asmenų Lietuvoje yra labai mažai. „Sodros“ duomenimis, 2018 vasarį buvo tik 4,85 tūkst. asmenų, uždirbusių daugiau nei 6 559 eurų (darbo vietos kaina), tad uždirbusių 11,6 tūkst. eurų buvo dar mažiau.
K. Lisauskas iš esmės teigiamai įvertino „Sodros“ lubų įvedimą kartu su 25 proc. GPM tarifu.
„Viena vertus, dabartinė „Sodros“ sistema pernelyg atsieja įmokas nuo naudos, kurią žmogus gauna per savo gyvenimą. Dabar progresyvumas yra pernelyg didelis, o „lubos“ užtikrina logiką ir socialinį teisingumą viršutinėje dalyje.
Solidarumui kažkurioje vietoje įsijungia riba, nes jei žmogų be galo verti dalintis bulvėmis su kaimynais, tai jis vieną dieną tampa piktas ir nelaimingas.
Papildomą 4 proc. punktų progresinį GPM vertinčiau kaip savotišką bandymą ieškoti sutarimo, balanso ir visgi išlaikyti dar papildomą solidarumo įnašą iš daugiau uždirbančių kišenės į bendrą valstybės biudžetą. Nemanau, kad jis būtinas, bet suprantu, kodėl jis siūlomas“, – komentavo jis.
NT mokestis
Vyriausybė dar ketina įvesti naują nekilnojamojo turto (NT) mokestį ne pagrindiniam gyvenamosios paskirties NT.
K. Lisauskas sakė, kad šis mokestis nutaikytas į labiau pasiturinčius asmenis, jei jais laikytume tuos, kurie turi daugiau nei vieną butą.
„Dar šiek tiek nutaikytas į turto nuomos verslą, kuriame, kaip žinome, tikrai yra didelė dalis tų, kurie netgi verslo liudijimų neišsiperka, o tiesiog visiškai nemoka mokesčių nuo nuomos pajamų. Tai dažniausiai yra tokie žmonės, kurie turi po kelis butus.
Dabartinėje sistemoje dažnai rasite (ypač už Vilniaus ribų) tų, kurie turi kelis butus: viename deklaravę gyvenamąją vietą, o kitus nelegaliai arba pusiau legaliai nuomoja“, – svarstė jis.
Pašnekovo manymu, pakankamai logiška šiuos žmones stumti sąžiningesnės elgsenos link.
„Tiesa, sumos nebus ypatingos biudžeto mastu, bet atskiriems individams galbūt bus šioks toks signalas, papildomas teisingumas, kad visi turėtume dalyvauti biudžete“, – sakė K. Lisauskas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
