Keturmečio Matuko nužudymo istorija nugulė į dokumentus ir strategijas, kaip keisti sistemą, kad nuo smurto artimoje aplinkoje vaikų nukentėtų mažiau, o kenčiantys sulauktų pagalbos. Reforma turi startuoti liepos 1 dieną, tačiau dar daug klausimų lieka neatsakyta.
DELFI iš šaltinių gavo Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus ataskaitą, kurioje išsamiai aprašoma Lietuvą sukrėtusio Matuko istorija.
2017 sausio 25 dienos vėlyvą vakarą, apie 23.50 val., gaunamas pranešimas: Kėdainiuose sumuštas ketverių metų vaikas. Nuvykus greitosios medicinos pagalbos brigadą pasitiko vyras. Vaikas gulėjo kambaryje ant grindų, ant jo kūnelio matėsi daugybinės poodinės įvairaus senumo kraujosrūvos. Mama vaikštinėjo po butą. Berniukas nuvežtas į ligoninę. Dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Ši šeima į teisėsaugos akiratį dėl smurto artimoje aplinkoje buvo patekusi jau 2016 metų pabaigoje. Kilo įtarimų, kad mažylis buvo sumuštas, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir byla teismo nepasiekė.
23 metų vaiko motina buvo patekusi į teisėsaugos akiratį dėl sukčiavimo. 27 metų sugyventinis teistas du kartus dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir disponavimo narkotikais. Šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.
Kauno klinikų medikai stoja į kovą už mažylio gyvybę. Jo sužalojimai labai sunkūs – visas kūnas nusėtas mėlynėmis, sužeistos galvos smegenys, plaučiai. Berniukas skubiai operuojamas, jo būklė kritinė. Vaikas – be sąmonės, jo gyvybė palaikoma tik specialia aparatūra.
Sausio 27 dienos rytą Matukas miršta.
Tarnybos ėmė ieškoti kaltų
Po Lietuvą sukrėtusios vaiko tragedijos teisėsaugos institucijos ėmėsi ieškoti kaltų. Kauno apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tarnybos pareigų neatlikimo. Generalinio prokuroro Evaldo Pašilio nurodymu pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl anksčiau priimto sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl nežymaus mažamečio vaiko sveikatos sutrikdymo. Ankstesnis tyrimas perkvalifikuotas į tyrimą dėl tyčinio nužudymo.
Į daugybę institucijų kreipėsi Vaiko teisių apsaugos kontrolierė. Buvo aiškinamasi, kaip atsitiko, kad vaikas, kuris iš pažiūros atrodė prižiūrėtas, tvarkingas, smalsus, geranoriškas, judrus, kurio namus aplankę specialistai konstatavo, kad ten pedantiškai tvarkinga, švaru, buvo nužudytas.
Atidžiau panagrinėjus, paaiškėjo, kad ne viskas buvo taip gražu. Kėdainių rajono vaiko teisių apsaugos specialistai 2016 m. lapkričio 11 dieną gavo pranešimą iš darželio direktorės, kad atvestas į darželį vaikas verkia ir skundžiasi, kad jam skauda galvą.
Jau ir anksčiau darželio darbuotojai pastebėjo, kad vaikas dažnai ateina nepailsėjęs, mieguistas, skundžiasi, kad jį muša patėvis Gediminas.
Darželio darbuotojos apžiūrėjo vaiką ir rado galvoje guzą, prie tarpuakio – mušimo žymes. Vaikas paaiškino, kad jį mušė mamos draugas Gedas. Skyriaus vedėja apie įvykį pranešė policijai.
Dar iki atvykstant vaiko teisių apsaugos specialistams mama išsivedė vaiką iš darželio, nuvežė į polikliniką. Specialistė aplankė vaiką namuose. Jis jai, kaip ir darželio darbuotojoms, pasakė tą patį, kad jį muša Gediminas (mamos sugyventinis).
„Pasakė, kad jam skauda rankas, galvą, koją. Vaikas šlubčiojo. Pokalbis nebuvo sklandus, nes berniukas neaiškiai kalba“, – užfiksuota ataskaitoje.
Mama gynė sugyventinį
Mama aiškino, kad jos draugas vaiko nemuša. Pastebėjusi, kad vaikas šlubčioja, nuvežė jį į ligoninę, bet, pasak jos, sužeidimų nenustatyta. Motina aiškino, kad vaikas užsigavo ant laiptų laiptinėje.
Mama pasakojo, kad su sugyventiniu ji pažįstama apie metus laiko, pradėjo drauge gyventi prieš maždaug pusantro mėnesio. Ji neslėpė, kad jis teistas ir sėdėjo kalėjime.
Kaimynų liudijimai apie šeimą išsiskyrė. Kaimynė iš gretimo buto sakė, kad nieko blogo apie šeimą pasakyti negali, triukšmo negirdi. O apačioje gyvenantys kaimynai paaiškino, kad kiekvieną naktį girdi triukšmą. Jų manymu triukšmauja vyras, muša moterį, daužosi, garsiai leidžia muziką, girdisi riksmai, moters verksmas. Kaimynai kvietė policiją, kreipėsi į bendrijos pirmininką. Sugyventinis agresyvus, kaimynai jo bijo.
Kėdainių rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, atlikta medicininė ekspertizė. Bet niekas nepasivargino informuoti ir į apklausą pakviesti Kėdainių vaikų teisių apsaugos specialistų. Savo ruožtu jie neinformavo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos.
Gruodį Kėdainių rajono vaiko teisių specialistai gavo pranešimą, kad ikiteisminis tyrimas dėl Matuko sužalojimo nutrauktas. Vaiko teisių apsaugos specialistai nematė pagrindo įrašyti šeimą į socialinės rizikos šeimų apskaitą.
Vaiko mama dirbo, tačiau buvo atleista, nes neturėjo galimybės dirbti pamaininio darbo. Augino vaiką. Darbdaviai teigė matę traumuotą moters veidą, bet ji aiškino, kad nukrito nuo laiptų.
Neužtikrino sūnui saugios aplinkos
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė ataskaitoje konstatavo, kad Matuko mama neužtikrino sūnui saugios aplinkos, nereagavo į smurtą sūnaus atžvilgiu, priešingai – toleravo sugyventinio elgesį ir galimai nuteikinėjo sūnų sakyti, kad jis pats užsigavo, gynė sugyventinį.
Iš tyrimo matyti, kad mažylis smurtą artimoje aplinkoje galimai patyrė nuo 2016 m. spalio ir buvo smurto liudininkas, tačiau į jo skundus deramai nesureaguota.
Apie vaiko smurtą darželis pranešė tik, kai matėsi akivaizdūs požymiai, tačiau nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei prokurorė vaiko skundo dėl prieš jį mamos sugyventinio naudojamo smurto nevertino pakankamais pripažinti, kad prieš vaiką yra smurtaujama, nenustatė nusikalstamos veikos požymių.
Kėdainių rajono vaiko teisių apsaugos specialistai netarpininkavo dėl psichologinės pagalbos mažamečiui teikimo, nesiėmė pakankamų priemonių saugios aplinkos vaikui užtikrinimo bei darbo su šeima organizavimui ir kontrolei.
Konstatuota, kad Kėdainių rajono Vaiko teisių apsaugos skyrius aplaidžiai atliko savo funkcijas ir tinkamai neužtikrino Matuko teisių ir interesų apsaugos. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė sukritikavo skyriaus darbuotojus dėl to, kad jie neskundė prokurorės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl vaiko sužalojimo, nors buvo pakankamas pagrindas tai padaryti.
Po pirmojo žinomo sužalojimo atvejo skyrius nesidomėjo mažylio teisių apsauga, nesiėmė priemonių organizuoti vaikui psichologinę pagalbą, išsiaiškinti su jo šeima susijusias aplinkybes. Iš Kėdainių bendruomenės socialinio centro gavęs stebimų šeimų sąrašus, kuriuose nebuvo Matuko šeimos, skyrius į tai niekaip nereagavo.
Vaiko liudijimai praėjo pro darbuotojų ausis
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė turėjo pastabų ir darželio darbuotojams. Ji atkreipė dėmesį, kad dar spalį darželio darbuotojams vaikas pasakojo apie patiriamą smurtą, buvo stebima, kad į grupę vaikas ateidavo mieguistas, nepailsėjęs, berniukas pasakojo apie tai, kad sugyventinis muša mamą, o ir darželio auklėtoja yra sakiusi, kad matė stipriai sumuštą mamą, tačiau į vaiko teisių specialistus kreipėsi tik, kai pastebėjo akivaizdžius smurto požymius.
Pastabų kontrolierė turėjo ir Kėdainių ligoninės medikei. Priėmusi vaiką ji nevertino visos jai motinos pateiktos informacijos, nekreipė dėmesio į galimus smurto požymius – guzą galvoje, sumušimo žymes prie tarpuakio, į tai, kad vaikas šlubčiojo.
Daugybę pastabų kontrolierė pateikė išnagrinėjusi, kaip pareigūnai nagrinėjo pirmąjį galimo smurto prieš berniuką atvejį. Baudžiamajame procese jam nebuvo suteiktas joks procesinis statusas. Mažametis nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, nebuvo spręsti jo atstovo skyrimo klausimai.
Išvadoje pažymima, kad mažamečiui per jo atstovus nebuvo suteikta teisė ginti savo intereso baudžiamajame procese, nebuvo garantuota teisė pasinaudoti procesiniais institutais – nušalinimu, procesinių ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro veiksmų apskundimu, kuriais būtų galima siekti baudžiamojo proceso objektyvumo ir išsamumo.
Mažametis nebuvo apklaustas dėl prieš jį galimai įvykdytos nusikalstamos veikos. Tokio sprendimo nepriėmė prokurorė, o vaiko mama, galimai gindama smurtavusį prieš jos sūnų asmenį, nebuvo suinteresuota teikti skundus.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė atkreipė dėmesį, kad berniukas visiems jo klaususiems asmenims – darželio auklėtojai ir sveikatos priežiūros specialistei, Kėdainių vaiko teisių apsaugos specialistėms, policijos pareigūnei patvirtino, kad patyrė mamos sugyventinio smurtą, tačiau vaiko skundas, perduotas per suaugusius asmenis juos apklausiant liudytojais ir pateiktoje medžiagoje, prokurorės neįtikino ir, net neapklausus paties vaiko, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė išvadoje konstatavo, kad Matuko teisės ir interesai baudžiamajame procese buvo pažeisti, tokie prokurorės veiksmai įvertinti kaip nepateisinamai aplaidus pareigų neatlikimas.
Nesuveikė sistema
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė DELFI paaiškino, kad kai pastebimas smurtas paprastai yra pranešama vaiko teisių skyriui. Vaiko teisių skyrius pateikia informaciją teisėsaugai. Visos institucijos turi bendradarbiauti ir galvoti, kokios paslaugos yra reikalingos.
Šeimoje esant krizinei situacijai, ją galima įtraukti į stebimų šeimų sąrašą, galvoti apie paslaugas, kurios galėtų būti teikiamos tai šeimai. Taip turėtų būti sklandžiu atveju.
Prisimindama Matuko istoriją E. Žiobienė teigė, kad vienas baisiausių dalykų šitoje istorijoje – jog buvo nuspręsta jo šeimą stebėti, bet atseit laiškas nesuvaikščiojo. „Tas graudžiai ir baisiai atrodo“, – sakė E. Žiobienė.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė pripažino, kad smurto atvejus atpažinti nėra paprasta. Iš Mato istorijos matome, kad vaikas buvo tvarkingai apsirengęs, apibūdinamas, kaip geranoriškas, judrus berniukas, apsilankę specialistai jo namus rado pedantiškai tvarkingus.
„Situacija situacijai nelygi. Paimame kitą variantą, kuris šiandieną irgi linksniuojamas žiniasklaidoje. Ten vaiko teisių skyriaus darbuotojas išsigando, paima vaikus iš šeimos. Tyrimas trunka ilgai, negrąžina kelis mėnesius. Tada dalis visuomenės ir politikai bruzda ir sako, kodėl paėmė vaiką iš šeimos“, – pasakojo E. Žiobienė.
Pasak kontrolierės, paprasčiau suprasti, kad vaikui reikia pagalbos, kai tėvai geria, jo gyvenamoji aplinka apleista, tada labiau matoma nepriežiūra. Kitais atvejais nėra lengva suprasti.
„Žiniasklaidoje skambėjo atvejis, kur vaikas tik įėjęs į gydymo įstaigą iš karto pasako, kad jį muša vienas iš tėvų. O iš tikrųjų, ar tas vaikas nėra paruoštas, ar juo nemanipuliuoja, tai irgi yra klausimas. Ten šeimoje vaidai vyksta ilgą laiką. Specialistams nėra paprasta“, – sakė E. Žiobienė.
Darželiai kreipiasi dažniau
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė pastebėjo, kad po Matuko istorijos suaktyvėjo darželiai. „Vaiko gerovės komisijos darželiuose aktyviau veikia visomis prasmėmis. Ne tik, kai įtaria smurtą, bet ir vaiko hiperaktyvumą, kitus dalykus, kur gali prireikti pagalbos“, – sakė E. Žiobienė.
Pasak kontrolierės, sujudimas jaučiamas tiek visuomenėje, tiek institucijose. „Aišku, pasitaiko įvairių kuriozinių situacijų, kai kažkas kažką apšnekėjo ar išgirdo, bet šitoje situacijoje vaiko teisių skyriaus reikėtų nebijoti. Jei ateina specialistai, tai jie irgi žmonės, jie ateina pasikalbėti, pažiūrėti.
Gal yra bėda tik dėl kompetencijų, ar tas žmogus, kuris atėjo, gebėtų smurtautojo veide pamatyti, kad jis yra smurtautojas , nes ta aplinka gali būti labai gražiai sutvarkyta, ir tas žmogus gali būti aukšto išsilavinimo, bet smurtauti“, – sakė E. Žiobienė.
Daug klausimų lieka neatsakyta
Nuo liepos pertvarkius sistemą teoriškai už tai, kad visos institucijos sklandžiai bendradarbiautų sprendžiant konkrečią problemą turėtų būti atsakingas atvejo vadybininkas. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė sakė, kad „norėtųsi tikėti“, kad sistema tada sklandžiau veiks.
„Savivaldybėse atsirado tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriai, kurie turėtų ieškoti paslaugų. Viskas eina tos bendradarbiavimo grandies link, kad ji kuo toliau, tuo geriau dirbtų, bet ar taip bus, tai matysime.“, – sakė E. Žiobienė.
Kontrolierė pastebi, kad dar labai trūksta paslaugų ne tik vaikams, bet ir tėvams, kad jie galėtų koreguoti savo elgesį. „Čia yra paslaugų sektorius, paslaugų sektorius yra savivaldybėje. Bet Socialinės apsaugos ir darbo ministerija irgi šitoje vietoje galėtų finansuoti nevyriausybininkus“, – sakė E. Žiobienė.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė pastebėjo, kad Paramos vaikams centre veikianti „Tėvų linija“ yra tokia populiari, kad net negali patenkinti viso poreikio pasikonsultuoti dėl su vaikais kylančių problemų.
„Akivaizdu, kad poreikis yra didžiulis. Ir čia mes kalbame tik apie Vilniaus miestą . Tokių paslaugų labai trūksta ne tik vaikams, bet ir tėvams“, – sakė E. Žiobienė.
Dar ne visai aišku, kaip nuo liepos veiks sistema, kai psichologai privalės dalyvauti visose nukentėjusių nepilnamečių apklausose.
„Kol kas galutinio rezultato nėra, nes laukiame, koks bus pasirinktas kelias“, – sakė E. Žiobienė. Pasak jos, vis dar kalbama apie tai, kad bus apklausose dalyvausiančių psichologų sąrašas.
„Aš reikalauju kokybės, kad psichologams būtų labai aiškūs reikalavimai, pavyzdžiui, dėl nepriklausomumo. Teisingus klausimus kelia ir prokurorai – jeigu jie matys, kad konkretus psichologas yra netinkamas, ar jį kas nors pašalins iš sąrašo“, – sakė E. Žiobienė.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
