Praėjusių metų vasarą Vį Vidaus vandens kelių direkcijos interneto puslapyje pasirodė informacija apie parengtą Kauno marių prieplaukos sutvarkymo schemą. Numatytiems tvarkymo sprendiniams gegužės mėnesį pritarė ir Kauno miesto savivaldybė. Tačiau darbai iki šiol nepajudėjo iš sąstingio taško. Vis dar ieškoma verslo atstovų, kurie norėtų investuoti įgyvendinant šiuo metu pertvarką išgyvenančios Vidaus vandens kelių direkcijos turimą viziją.
Pranešime 2017 birželio 13 dieną rašoma, kad tvarkomą 04 ha teritoriją – Kauno marių prieplauką numatyta padaryti viešąja erdve, skirta miesto gyventojams ir svečiams apsilankyti. Teigiama, kad Vidaus vandens kelių direkcijos parengtoje schemoje turėta vizijų remontuoti krantinę, aikšteles, rekonstruoti kiemo infrastruktūrą.
Schemoje numatyti įrenginiai, skirti laivų aptarnavimui – kuro, vandens, nuotekų ir elektros tiekimo kolonėlės, numatyta galimybė įrengti papildomas laivų švartavimosi vietas prie mobilių krantinių bei atstatyti laivų ištraukimo iš vandens teritoriją ir įrangą bei įgyvendinti daugybę kitų svarbių su vieta susijusių darbų, akcentuojama pranešimo tekste. Parengtos ir vizualizacijos.
„Dar 2016 m. buvo svarstomos galimybės prie vidaus vandenų kelių įrengti kuro kolonėles. Viena priimtiniausių vietų šiam tikslui – Kauno marių keleivinė prieplauka. Joje ilgą laiką buvo, tačiau dėl susidėvėjimo prieš keletą metų nuspręsta demontuoti kuro rezervuarus, skirtus laivų aptarnavimui“, – kalbėjo Vį Vidaus vandens kelių direkcijos atstovė Aida Masiulytė.
Pasak jos, prieplaukoje būtų tikslinga įrengti ir laivams skirtas vandens tiekimo ir nuotekų priėmimo kolonėles. Taip pat papildomas laivų švartavimosi vietas, atnaujinti esamą bei sukurti naują infrastruktūrą, skatinančią vidaus vandenų transporto plėtrą Kauno mariose.
„Idėjos buvo vizualizuotos ir beveik prieš metus pateiktos Direkcijos interneto svetainėje, siekiant pritraukti verslo atstovus, nes minėtų idėjų įgyvendinimui reikalingos investicijos. Šiuo metu direkcijoje, kaip ir daugelyje valstybės įmonių, vyksta pertvarkymai. Šiame pereinamajame laikotarpyje direkcija tokiems projektams lėšų neturi ir negali skirti.Todėl dalį valstybei priklausančio turto numatoma perduoti Turto bankui. Taip pat svarstoma galimybė Kauno marių prieplauką perduoti Kauno miesto savivaldybei“, – atviravo pašnekovė.
A. Masiulytės teigimu, Kauno marių prieplaukoje dabar atliekami tik būtiniausi remonto ir priežiūros darbai, kad prieplaukoje būtų užtikrinti darbų saugos reikalavimai.
„Tikimės, kad pateiktos vizualizacijos prisidės populiarinant vidaus vandenų transportą, atskleidžiant galimybes ir perspektyvas, kurias didesne ar mažesne dalimi įgyvendins Vidaus vandens kelių direkcija ar kitas prieplaukos valdytojas, jeigu ji bus perduota, žinoma, įvertindamas konkrečius poreikius, kaštus ir gaunamą naudą“, – sakė Vį Vidaus vandens kelių direkcijos atstovė.
Kauno marių keleivinę prieplauką Vidaus vandens kelių direkcija valdo patikėjimo teise. Prieplauka pastatyta 1962 metais, o 2007 metais atliktas jos kapitalinis remontas. Prieplauka skirta keleivinių ir pramoginių laivų švaratavimui. Prieplaukos krantinėje taip pat švartuojasi vandens kelio ruožą Kauno HE – Birštonas-Žemaitkiemis (iš viso 83 km ilgio ruožas) prižiūrintis direkcijai priklausantis laivas, barža.
Portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistai susisiekė su Kauno miesto savivaldybės Darnios plėtros ir investicijų komiteto pirmininku Visvaldu Varžinsku.
„Kauno marių prieplaukos teritorija iš tiesų turi dedelį potencialą, atsižvelgiant į tai, kad motorlaiviai, kateriai, jachtos Kauno mariose neturi kur įsipilti kuro. Čia nėra degalinės. Ji negali atsirasti nei Jachtklube ar „Neptūno“ įlankoje dėl ribojimosi su regioniniu parku. Tačiau toje vietoje, už kurią šiuo metu atsakinga Vidaus vandens kelių direkcija, būtų idealu pastatyti degalinę, kuria naudotųsi visi laivų savininkai“, – teigė jis.
Dėl minėtos degalinės nebuvimo esą pastebima žala gamtai – laivų savininkai kurą atsiveža bakuose, o pilant jį iš talpų, degalų esą neretai patenka ir į vandenį.
„Jei ateityje bus norima Kauno marių prieplaukos teritorijos dalį, priklausančią Vidaus vandens kelių direkcijai, perduoti Kauno miesto savivaldybei, pasiūlymą apsvarstysime. Tačiau kol taip neatsitiko, negaliu nieko komentuoti“, – kalbėjo Darnios plėtros ir investicijų komiteto pirmininkas.
Pasak jo, miesto valdžia artimiausius pokyčius planuoja „Neptūno“ įlankoje, kur turėtų atsirasti Kauno mažųjų laivų uostas. Minėtoje vietoje žemė priklauso miestui, architektūrinio konkurso nugalėtojai rengia techninį projektą. Jį esą planuojama baigti iki vasaros, o metams artėjant prie pabaigos tikimasi paskelbti ir rangos konkursą statybos darbams atlikti. Esą, jei viskas vyks kaip numatyta, žiemą turėtų prasidėti parengiamieji darbai.
„Kiek tai kainuos Kaunui, kol kas pasakyti sunku. Tikslūs skaičiai paaiškės, kai bus baigtas techninis projektas. Iki šiol vyksta tam tikri derinimai su regioninio parko direkcija, nes „Neptūno“ teritorija priskiriama „Natura 2000“. Todėl stengiamasi, kad mažųjų laivų uostas, kuris ten atsiras, įsilietų į gamtą ir būtų sukurtas gražus parkas miestiečiams“, – pasakojo V. Varžinskas.
