Daugelis žmonių nežino termino „halitozė“, kuris medikams suprantamas kaip nuolatinis nemalonus kvapas iš burnos. Žmonės jį bando įveikti burnos gaivikliais, kramtomąja guma ir burnos skalavimo priemonėmis, kurios tik trumpam užmaskuoja nemalonų kvapą. Lankydamiesi pas odontologą pacientai šia problema nesiskundžia, nes jiems nepatogu arba to kvapo nejaučia. Apie burnos higienos svarbą ir būdus išvengti blogo burnos kvapo kalbamės su Kauno odontologijos klinikos „Denticija“ burnos higienos specialiste Rūta Žageliene.
Ar blogas burnos kvapas – tik šių laikų problema?
Ne. Dėl blogo kvapo Antikos laikais ir daug vėliau žmogus negalėjo užimti svarbių pareigų. Šiandien dėl tos pačios priežasties irgi ne su visais norima bendrauti, todėl dažnai žmonės bijo valgyti svogūnų, raugintų kopūstų ar česnako. Nemalonų kvapą skleidžia ir alkoholis, ypač alus. Manoma, kad kas antras suaugęs skundžiasi didesnio ar mažesnio laipsnio nemaloniu kvapu iš burnos. Dažniausiai nemalonų kvapą užuodžia ne pats žmogus, o aplinkiniai, nes nosies receptoriai pripranta prie nuosavo kvapo. Blogas burnos kvapas gali būti įvairių negalavimų ar net sunkių ligų požymis.
Norėdami pašalinti nemalonų burnos kvapą žmonės išleidžia daugybę pinigų burnos skalavimo priemonėms, burnos dezodorantams. Manoma, kad moterys yra jautresnės užuosti kvapą, daugiau dėmesio skiria sau, todėl dezodorantus naudoja dažniau nei vyrai.
Nuo ko priklauso blogas kvapas iš burnos?
Tai priklauso nuo burnos sveikatos: bendros sveikatos, amžiaus, lyties, medikamentų vartojimo, rūkymo, dietos. Nemalonaus kvapo priežastis dažnai nustatoma burnoje. Tai gali būti bloga burnos higiena, periodonto ligos, didelės kariozinės ertmės, pūliniai ir pūlynai, burnos sausumas, maisto susikaupimas tarpdančiuose, netinkamai uždėtos plombos, nenuvalyti protezai, nekontroliuojamas mikroorganizmų susikaupimas ant liežuvio nugarėlės, gerklės infekcijos, taip pat vėžiniai burnos susirgimai ir dieta.
Blogą burnos kvapą sukelia bakterijų pagaminti lakūs sieros junginiai. Bakterijos kaupiasi ant liežuvio nugarėlės, jo galinėje dalyje ir tose burnos ertmės dalyse, kuriose pasireiškia liga, pvz.: dantenų uždegimas, ėduonies pažeisti dantys.
Asmenims, kurie visai nevalo dantų arba tai daro retai ir nereguliariai, blogas kvapas iš burnos sklinda ir dėl maisto likučių tarp dantų, ypač mėsos ir žuvies puvimo. Svarbiausią vaidmenį palaikant puikią burnos ertmės sveikatą turi higiena. Net 31% nemalonaus burnos kvapo atvejų yra dėl dantenų uždegimo ir apydančio ligų, kurių dažniausia priežastis yra prasta higiena. Kartais šių ligų požymis yra blogas kvapas.
Kaip išspręsti šią problemą?
Norint panaikinti nemalonų kvapą pirmiausia reikia išgydyti visus ėduonies židinius, dantenų uždegimą ir apydančio ligas. Kontroliuoti burnos kvapą įmanoma periodiškai lankantis pas burnos higienos specialistą. Burnos higienistas ne rečiau kaip du kartus per metus turėtų profesionaliai pašalinti dantų apnašas, patarti, kaip tinkamai prižiūrėti burną.
Kas yra burnos ertmės higiena ir kokia ji būna?
Burnos ertmės higiena – burnos ertmės priežiūra, dantų apnašų šalinimas siekiant užkirsti kelią apnašų sukeliamoms ligoms. Skiriama asmens ir profesionali burnos higiena.
Profesionali burnos higiena – tai procedūra, kurios metu šalinamos mineralizuotos ir nemineralizuotos apnašos, poliruojami dantų ir plombų paviršiai, nustatomas individualus dantų valymo efektyvumas, pacientai mokomi asmens higienos, atliekamos gydomųjų preparatų (pvz. fluoro) aplikacijos. Šias procedūras atlieka burnos ertmės higienistas. Priklausomai nuo įvairių aplinkybių profesionali higiena atliekama 1–4 kartus per metus.
Daugelio ligų galima išvengti daugiau dėmesio skiriant ligų profilaktikai, nes dauguma ligų yra įgyjamos, ir tik kai kurios paveldimos. Iš visų nurodytų burnos ertmės ligų kategorijų, dantų kariesas ir periodonto ligos labiausiai paplitusios odontologinės ligos, o jų pagrindinė priežastis – bakterinės dantų apnašos. Dantų kariesas ir periodonto ligos yra infekcinės ligos, sukeltos apnašų mikroorganizmų.
Asmens burnos higiena – kasdienė burnos ertmės priežiūra, kurią atlieka kiekvienas žmogus, naudodamasis asmens higienos priemonėmis. Labai svarbu nuo mažens vaikus mokyti tinkamos asmens burnos higienos, o tėvams gali patarti higienistas.
Pagrindinis asmens burnos ertmės higienos metodas – valant dantų šepetėliu du kartus per dieną pašalinti apnašas, maisto likučius ir sustabdyti jų žalingą poveikį burnos ertmės audiniams.
Kokių dar yra būdų sveikai burnos ertmei palaikyti?
Tai gali būti tarpdančių valymas higieniniu siūlu (flosu); liežuvio valymas; skalavimas tam skirtais tirpalais; burnos ertmės irigacija specialiais aparatais (vandens srove); taip pat svarbios asmens burnos higienos priemonės: dantų šepetėliai; krapštukai; dantenų stimuliatoriai; burnos ertmės irigatoriai (specialūs prietaisai ypatingai burnos priežiūrai tiems asmenims, kurie nešioja breketus, turi protezus ar serga dantenų ligomis); dantų pastos. Jeigu Jūs naudojatės tik vienu iš burnos ertmės valymo metodų, tikėtina, kad burnos ertmė nėra visiškai sveika, derėtų apsilankyti pas specialistą.
Noriu pastebėti, kad atlikdamas profesionalios burnos higienos procedūrą, burnos higienistas gali pastebėti ir aptikti kabančias, nekokybiškas plombas, antrinius kariesus, kariozinius pažeidimus dantų kontaktuose, pastebėti atsiradusius dantenų ar dantų kietųjų audinių pažeidimus, gendančius dantis po dantų protezais, uždegiminius procesus apie dantų implantus, burnos gleivinės ligas. Nuvalius dantų akmenis ir nupoliravus minkštas apnašas, kokybiškiau galima diagnozuoti dantų ligas pradinėse stadijose, kai jos dar nesukelia jokių simptomų, ir užkirsti kelią joms progresuoti.
Kilo klausimų? Norite pasikonsultuoti?
Registruokitės čia arba kreipkitės į mus:
Vytauto pr. 14, Kaunas
Mob. tel. +370 671 96979
El. paštas: [email protected]
Facebook paskyra.
